Tačiau dažnai būna, kad net ir tuose komerciniuose telkiniuose žuvys ožiuojasi, nors mes ir žinome, kad jų ten yra nemažai. Ypač dažnai tokia situacija pasitaiko, kol vanduo dar vėsokas. Visgi net ir tada galima traukti žuvį po žuvies, nors šalia įsitaisę kolegos tik krapštys nosis.
Didesnis masalas – daugiau kibimų
Komerciniuose tvenkiniuose žuvys paprastai būna gausiai jaukinamos. Patys pagalvokite – kodėl karpis turėtų čiupti ant jūsų kabliuko užvertą masalą, jei aplink guli keli kilogramai jauko. Išeitis – kuo didesnis, o kartu ir pastebimesnis, masalas. O jei dar to masalo spalva ir net skonis išsiskiria iš bendros aplinkos, tikimybė, kad jis atkreips žuvų dėmesį žymiai išaugs. Vėsiame vandenyje karpiai daug labiau mėgsta mėsišką kąsnelį, tad nebijokite ant kabliuko užverti, pavyzdžiui, 10-12 raudonai dažytų musės lervų. Karpis tokį masalą tikrai pastebės. O jei pastebės, tai ir užkibs.
Triukšmas ne visada blogai
Įprastas stereotipas sako, kad žuvys bijo triukšmo ir nuo jo pasitraukia į nuošalesnes vietas. Bet tik ne karpynuose. Čia gyvenančios žuvys puikiai žino – jei kažkas triukšmingai krenta į vandenį, reiškia, kad tas kažkas yra valgomas. Ir žvejai tai gali išnaudoti. Imkite laidynę ir į žūklės vietą leiskite ja kukurūzų ar žinrių grūdus, nemirkytas peletes, žodžiu, viską kas yra valgoma ir kas į vandenį krenta pakankamai triukšmingai. Tai tikrai padės atsivilioti karpius ten, kur žvejojate jūs.
Vienas jaukinimo taškas – raktas į sėkmę
Visi žvejai žino, kaip svarbu jauką nuolat mesti į vieną nedidelį vandens plotą. Tačiau šios taisyklės dauguma žvejų kažkodėl laikosi natūraliuose vandens telkiniuose, tačiau visai į ją nekreipia dėmesio nuvažiavę į komercinį tvenkinį. Esą karpynuose žuvies yra pakankamai daug, todėl mesk kur nori ir karpis šėryklėlę su jauku susiras pats. Taip, anksčiau ar vėliau susiras, bet kam reikia to laukti. Jaukindami viename taške karpių būrį galime sutelkti į vieną vietą ir džiaugtis vienas po kito sekančiais kibimais.
Drumstas vanduo – spalvotas masalas
Karpynuose nebūna skaidraus vandens, nes ten gyvenantys karpiai nuolat rausia dugną ir jį sudrumsčia. Tačiau pavasarį jis gali būti ne šiaip drumstas, bet balintos kavos spalvos, kuomet suteka visi polaidžio vandenys ir kurį laiką nenusėda ant dugno. Tokiu atveju nebijokite naudoti įvairių maisto dažų, kuriais savo masalams galite suteikti pačias netikėčiausias spalvas. Patikėkite, kuo geriau karpis matys jūsų masalą, tuo didesnė tikimybė, kad jį pagriebs.
Kanapės. Ne rūkymui, o karpiams
Kanapių sėklos – vienas geriausių masalų karpinėms žuvims. Apie tai jau seniai kalba anglai, prancūzai, italai ir kiti galvas dėl karpių žūklės pametę meškeriotojai. Visgi Lietuvoje šis puikus masalas naudojamas dar labai retai. Žūklės reikmenų parduotuvėse galite įsigyti naudojimui jau paruoštų kanapių sėklų. Bet jos gana brangios. Tačiau kanapių sėklų galima gauti praktiškai bet kuriame turguje. Užpilkite jas nakčiai šiltu vandeniu, jei norite, pridėkite kvapų bei spalvų ir turėsite neįtikėtinai veikiantį masalą. Tiesa, su papildomais kvapais persistengti nereikėtų. Pačios kanapių sėklos turi labai stiprų specifinį aromatą. Ir jis tikrai varo iš proto karpines žuvis.
