Žemės ūkio ministerijoje vykusioje konferencijoje „Vidaus vandenų žuvininkystė Lietuvoje” kalbėjęs Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūrų ekologijos laboratorijos vedėjas dr. Linas Ložys trumpai pristatė ir Kauno marių žuvų išteklių būklę. O ji šiame vandens telkinyje uždraudus verslinę žūklę pradėjo smarkiai gerėti.
2013 m., kuomet ir buvo uždrausta verslinė žūklė vidaus vandenyse, Kauno marių būklė jau buvo katastrofiška, o žuvys akivaizdžiai pergaudytos. Pasak L. Ložio, tam ypač daug įtakos turėjo maždaug 2004 metai, kai verslininkų laimikiai buvo itin gausūs. Deja, praėjus beveik dešimtmečiui pasimatė tokio žuvų išgaudymo pasekmės.
„Tiesą sakant, tikėjomės, jog uždraudus verslinę žvejybą, Kauno marios atsigaus greičiau. Tačiau 2014 metų tyrimai rodė, kad žuvų vis dar yra labai mažai. Šiek tiek daugiau laimikių per specialiąsias žvejybas į mokslininkų gaudykles įkliuvo 2015 metai. O štai pernai jau įvyko lūžis, laimikiai pagausėjo kone tris kartus”, - pasakojo mokslininkas.
L. Ložys taip pat pasidžiaugė, kad bendra Kauno marių žuvų biomasė, bet vidutinis svoris. Tai reiškia, kad pagaunama vis daugiau didelių žuvų, pirmiausia, karšių ir starkių – tų laimikių, dėl kurių meškeriotojai pirmiausia ir veržiasi į Kauno marias.
„Kauno marių atsigavimas šiuo metu jau stebimas ryškus ir spartus. Netgi drįstu sakyti, jog Kauno marios be jokių ypatingų pastangų, didelių įžuvinimų pačios natūraliai virs žvejų rojumi”, - pažymėjo mokslininkas.
