Jei kažkur kažkada sėkmingai gaudėte lydekas, nereiškia, kad sezono pradžioje galite lėkti į tą pačią vietą ir vėl gaudyti. Ta vieta gali būti visiškai tuščia. Tad kaip suprasti, kur laikosi pavasarinės lydekos.
Ežerai
Balandžio pabaigoje ar net pirmoje gegužės pusėje ežerai gali būti prasčiausias pasirinkimas norint sugauti lydekų. Ežerai vėliausiai išsivaduoja iš ledo, jų vanduo vėliausiai įšyla, tad ir čia gyvenančios lydekos ima neršti vėliausiai. Balandžio pabaigoje šios plėšrūnės kai kuriuose ežeruose vis dar gali rūpintis giminės pratęsimu. Visgi jei jau keliaujate į ežerą, rinkitės kuo seklesnį ir kuo mažesnį. Toks įšyla greičiausiai, tikimybė tokiame aptikti aktyviai nusiteikusias lydekas – didžiausia. Didžiųjų ežerų laikas ateis šiek tiek vėliau.
Tvenkiniai
Mažuose tvenkinėliuose, kokių pilna visoje Lietuvoje, lydekos balandžio pabaigoje paprastai jau būna išneršusios ir neblogai kimba praktiškai visur. Didesniuose tvenkiniuose reikėtų rinktis aukštutines jų dalis. Čia dažniausiai būna sekliau, vanduo juntamai šiltesnis, tad ir lydekos aktyvesnės. Be to, aukštutinėse tvenkinių dalyse juntama srovė, o tai taip pat skatina žuvų aktyvumą.
Upės
Geriausias pasirinkimas lydekų sezono pradžiai – tai vidutinio dydžio, ne itin greitos tėkmės upė, pavyzdžiui, Šešupė, Venta ar Mūša. Tokios upės nubunda anksčiausiai ir jau balandžio pirmoje pusėje jose gaudant šapalus masalus nuolat atakuoja jau išneršusios lydekos. Didžiosiose upėse gyvenimas virti ima kiek vėliau, o štai vidutinė tėkmė – pats tas, ko reikia.
