Kur gaudyti?
Rudenį ešeriai telkiasi į didesnius būrius, bet tai nereiškia, kad upėje aptikę vietą, kur jų yra, trauksite vieną žuvį po kitos. Toks scenarijus įmanomas tik mažesnėse Nemuno deltos atšakose, kuriose susiburia tikrai dideli iš pagrindinės upės ir Kuršių marių atkeliavę ešerių pulkai. Kitose upėse greičiau aptiksite ešerių pulkelį, kurį sudarys dešimt žuvų, iš jų galbūt pagausite tik kelias ir teks keliauti toliau, ieškoti kito ešerių pulkelio.
Beveik visais atvejais ešerius rasite vietose, kurios kažkuo išsiskiria iš aplinkos – tai gali būti į vandenį įvirtęs didesnis medis, vietinių suręstas lieptas, vidury upės kyšanti nendrių salelė ar didesnės duobės šlaitai. Geras ženklas, jei kur nors pastebite susibūrusį mailių. Tokias vietas ešeriai nuolat aplanko, nes žino, kad čia gali paėsti.
Ant ko gaudyti?
Guminukai, guminukai ir dar kartą guminukai. Tai vieninteliai masalai, kuriuos įmanoma pateikti prie pat dugno ir labai lėtai – būtent taip, kaip vėlyvą rudenį ir nori ešeriai. Beje, žuvelės imitacija šiuo metu nebus geriausias pasirinkimas. Slieką ar kokį kitą kirminą, mažą vėžiuką ar laumžirgio lervą primenantys silikoniniai masalai šiuo metu veikia kur kas geriau. Mažesnis masalas taip pat greičiausiai bus sėkmingesnis už didesnį. Bet jei aptikote ešerių būrį, jaučiate, kad jie baksnoja per masalą, tačiau normaliai jo negriebia, verta pabandyti masalą padidinti, kartais tai išprovokuoja žuvis agresyvesnėms atakoms.
Retomis šiltesnėmis rudens dienomis, kai po ilgiau trukusių šaltų dienų staiga sušyla iki 10 ar daugiau laipsnių, kuprinėje verta turėti ir dėžutę su keliais nedideliais tvičinginiais vobleriukais. Būna, kad tokiomis dienomis ešeriai sukyla į aukštesnius vandens sluoksnius ir aktyviai vaiko mailių. Vobleriukas tuomet leidžia greičiau apgaudyti tokią ešerių puotos vietą ir susirinti agresyviai nusiteikusias žuvis. Tačiau tokie ešerių aktyvumo momentai paprastai netrunka ilgai – koks pusvalandis ir vėl tenka dugną baksnoti guminukais.
Kaip gaudyti?
Vėlyvą rudenį ešeriams skirtas masalas turi judėti lėtai ir beveik visą laiką praleisti prie dugno. Vadinamasis „kūlverstukas” su ofsetiniu kabliuku ir tradicinis džigavimas – yra tai, nuo ko verta pradėti žūklę. Jei ešeriai aktyvūs, o masalas parinktas tinkamai, paprastai to ir pakanka. Jei žuvis ne tokia aktyvi verta naudoti tokias pavadėlines sistemas kaip „Texas Rig” ar „Carolina Rig”, kuriomis masalą galima pateikti plastiškiau ir lėčiau. Dienomis, kai ešeriai išvis nerodo jokio susidomėjimo masalais, dažnai išgelbėja tiesiog galvakablio vilkimas dugnu. Taip prarandama daug masalų, bet dažnai tai vienintelis būdas norint sugauti ešerį.
