Pavasarį, artėjant nerštui, tam tikrose vietose susirenka dideli būriai žuvų. Paprastai tos vietos nesikeičia metų metus, todėl žvejai jas gerai žino ir gausiai jas lanko. Dėl gausybės žvejojančių žmonių meškeriotojai tokias vietas vadina kolūkiais arba „kolchozais“, o žūklė jose turi savitas taisykles ir etiketą.

Kuojos, šapalai, žiobriai, karšiai – tai žuvys, kurios artėjant nerštui sudaro nemažus būrius ir susitelkia tam tikrose vietose. Paskui žuvis atseka ir meškeriotojai, kurie prie vandens stovi petys į petį. Ne visiems žvejyba tokiose gausiai žvejų lankomose vietose prie širdies, bet ankstyvą pavasarį tai gali būti vienintelė galimybė nelikti be laimikio. Tad kaip žvejoti tokiose vietose kaip Neris ties Buivydžiais, Nevėžis ties Kaunu, Vokės upės aukštupys ar Dubysos žemupys žiobrių migracijos metu?

Pirmiausia, jei tokiose žūklavietėse esate naujokas, būkite mandagus. Kolūkiuose dažniausiai renkasi vis tie patys žvejai, kurie vienas kitą pažįsta, o prašalaičių nemėgsta. Jei atsiklausite, ar galite čia stoti ir žvejoti, jei nelipsite kitiems ant galvų, į kompaniją būsite priimtas greičiau.

Žinoma, gauti vietą žvejybai gali padėti ištrauktas vienas kitas butelis stipresnio gėrimo, nes niekam ne paslaptis, kad vyrai tokiuose „kolchozuose“ ne tik žvejoja. Vis tik, jei alkoholis ir žvejyba jums neatrodo suderinami dalykai, galite apsieiti ir be to. Tiesa, jei teks žvejoti šalia akivaizdžiai padauginusių kaimynų, nesipiktinkite ir nemoralizuokite. Tokie moralizuotojai iš kolūkių greitai išprašomi.

Masinėse žvejų susibūrimo vietose būtina žvejoti taip, kaip žvejoja visi. Žvejyba kolūkyje – tarsi gerai sudetintas mechanizmas, kurį iškart išbalansuoja vienintelė nederanti dalis. Pavyzdžiui, jei visi gaudo plūdinėmis meškerėmis, leisdami plūdes pasroviui, tai nutįsęs jūsų dugninės meškerės valas bus traktuojamas kaip paprasčiausia kliūtis.

Žvejyba kolūkyje: čia galioja savos taisyklės
© Fotolia

Kolūkiuose žvejojama sinchroniškai – visi vienu metu permeta, vienu metu leidžia plūdes pasroviui, vienu metu vynioja valą. Jei iš šio ritmo išsimušate traukdami žuvį ar dėl kitų priežasčių, savo įrankį vėl permeskite taip, kad vėl įstotumėte laiku.

Tokiuose vietose šitaip žvejojama, kad meškeriotojų valai nesusipainiotų tarpusavyje. Žinoma, visiškai to išvengti nepavyksta, bet sinchroniškai atliekami veiksmai susipainiojimo tikimybę smarkiai sumažina.

Beje, net plūdės kolūkiuose naudojamos tokios, kad būtų kuo aptakesnės, kad turėtų kuo mažiau atsikišusių detalių, už kurių galėtų kliūti kitų žvejų valai. Tad jei aplink visi gaudo su tiesiai ant valo veriamomis vadinamosiomis vilnietiškomis plūdėmis be kylių ir antenų, jūs taip pat turite žvejoti tokiomis pat. Taip, iš „kolchozo“ galite būti išvarytas vien dėl netinkamai pasirinktos plūdės.

Ar verta važiuoti žvejoti į kolūkius? Jei žvejyboje ieškote ne tik laimikio, bet ir poilsio, tylos bei ramybės, tai tikrai ne. Viso to čia nerasite. Kita vertus, kartą ar du per metus galima išbandyti ir tokią atrakciją – vien tam, kad pamatytumėte, kaip žvejoja ir kuo gyvena didžioji dalis Lietuvos meškeriotojų.

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lukas Miknevičius. Ar jau atsivėrė Žvejybos rojaus vartai?

2017-12-09 15:40 Pasidalijimų 32 Komentarų 3

Jurbarko rajono tvenkinius papildė tūkstantis karpių

2017-11-05 10:00 Pasidalijimų 75 Komentarų 2

Šiaulių kraštas tampa tikru rudeninių įžuvinimų lyderiu

2017-11-03 09:14 Pasidalijimų 76 Komentarų 2

Dienos klausimas