1. Atsakingas tėvas
Lietuvoje gyvenančios neįspūdingo dydžio žuvytės trispyglės dyglės patinėlis yra labai pareigingas tėvas. Jis ne tik susuka kruopštų lizdą laukdamas savo „išrinktosios“, bet ir akylai saugo sudėtus ikrus nuo grobuonių. Nepatingėkite gegužės – liepos mėnesiais pasidairyti po upių ir ežerų seklias priekrantes ir galbūt išvysite patruliuojantį atsakingąjį trispyglės dyglės patinėlį.
2. Kantrus aborigenas
Mūsų kūdrų ir sodžiaukų senbuvis, balų aborigenas, auksinis karosas, pasirodo yra gana kantrus sutvėrimas. Šis dumblynų karalius gali be deguonies išgyventi keletą dienų, o aplinkos temperatūrai pasiekus nulinę ribą – net kelis mėnesius! Pasirodo „auksinukas“ sugeba kvėpuoti anaerobiniu būdu, kurio galutinis metabolizmo produktas – etanolis.
3. Multitaskingo meistras
Muselininkų numylėtinis margasis upėtakis sugeba ne tik gerai skirti savo nusižiūrėto grobio išorės atspalvius ir smulkiausias detales, bet priešingai nei mes, žmonės, vienu metu gali matyti artimus bei tolimus objektus, o taip pat skirti spalvas, esančias skirtingose distancijose. Taigi čia ir atsiskleidžia paslaptis, kodėl vieną konkrečią dirbtinę „musytę“ margis griebia drąsiai, o į likusias žiūri įtariai ir ignoruoja.
4. „Moteriškė“ ar „vyriškis“?
Pamatę žuvį ne visada galėtumėme taip paprastai iš pirmo žvilgsnio pasakyti, kur yra patelė, o kur – patinėlis, ypač, jei žvynuotoji būtų karpinių šeimos atstovė. Bet lynas – išimtis. Šios žuvies lytį galėtumėme lengvai nustatyti pagal pilvinių pelekų dydį . Stipriosios lyties atstovų pelekai gerokai išraiškingesni, apvalesni ir didesni, kaip, beje, ir dauginimuisi skirti organai – gonados. O Jungtinės Karalystės meškeriotojai netgi tvirtina, kad „vyriškiai“ priešinasi stipriau už „moteriškes“.
5. Tikras keliautojas
Lietuvių dėl kulinarinio aspekto taip mėgstamas ungurys yra tikras keliautojas. Dėl giminės pratęsimo sugebantis nuplaukti net 7000 km. O kai kurias tolimojo kelio atkarpas įveikti sausuma!
Nors teoriškai žinom, kad europinis upinis ungurys neršia Sargaso jūroje, paties dauginimosi proceso dar niekam nėra pavykę užfiksuoti. Taigi, net ir šiais aukštųjų technologijų laikais kai kurie žuvų gyvenimo etapai yra gaubiami paslapties skraistės. Gal taip ir geriau, juk jei viską žinotume tiksliai ir iki smulkmenų, nebūtų kuo domėtis, ką tyrinėti. O ir pats gyvenimas būtų daug nuobodesnis.
