Į pirmąjį Lietuvoje naikintinų rūšių sąrašą 2001 m. buvo įrašytas vienintelis Sosnovskio barštis, o dabar – jau 35 rūšys. Augalų – 18, o gyvūnų – 17 rūšių. Pastaraisiais metais su kai kuriomis iš šių rūšių žmonės jau pradėjo kovoti, aktyviai skatinant gamtosaugininkams.
Deja, su invazinėmis žuvų rūšimis taip lengvai nepakovosi.
Žvejų byčiokai vadinami juodažiodžiai grundalai Lietuvos priekrantėje pirmą kartą buvo aptikti 2002 metais. Tais pačiais metais jie pasirodė ir šiaurinėje Kuršių marių dalyje.
Kaip leidinyje „Invazinės rūšys Lietuvoje” rašo ichtiologas Tomas Virbickas, juodažiodžiai grundalai Lietuvoje yra išplitę visoje Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Kuršių mariose gausesni šiaurinėje dalyje, ypač – ties akmenų molais bei krantinėmis. Pietų kryptimi gausumas mažėja, Nemuno deltoje pasitaiko tik pavieniai individai. Juodažiočių grundalų tankis didžiausias Baltijos priekrantėje, čia jie tapo dominuojančia dugnine žuvų rūšimi.
Šie atėjūnai kelia rimtą pavojų, nes masiškai išėda vandens moliuskus, tokiu būdu keisdami
Baltijos jūros priekrantės specifinių buveinių struktūrą. Dėl maisto objektų tiesiogiai konkuruoja su vietinių rūšių žuvimis bei vandens paukščiais, naikina kitų rūšių žuvų ikrus bei jauniklius.
Efektyvių šių žuvų naikinimo priemonių nėra. Juodažiočių grundalų populiacijų dydį efektyviau gali reguliuoti tik plėšriosios žuvys (Baltijos jūroje – otai, menkės; Kuršių mariose - vėgėlės, šamai, lydekos, starkiai).
Tuo metu iš Kinijos kaip akvariuminės žuvelės atkeliavę nuodėguliniai grundalai okupuoja nedidelius gėlo vandens telkinius, kurių užima vis daugiau nuo tada, kai 1985 metais pirmą kartą buvo užfiksuoti kūdrose prie Lentvario.
Dabar rotanais dar vadinami nuodėguliniai grundalai aptinkami daugelyje mažų kūdrų, esančių
Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Trakų, Zarasų ir Švenčionių miestų ir rajonų teritorijose. Pavienės radimvietės yra Varėnos, Lazdijų, Jonavos rajonų ir Elektrėnų savivaldybės teritorijose. Kai kuriose kūdrose jų gausumas siekia net iki 500 individų 100 m2
Vienintelė efektyvi naikinimo priemonė yra didelio plėšriųjų žuvų (lydekų, ešerių) gausumo palaikymas vandens telkinyje. Patys būdami labai plėšrūs, grundalai nebijo stambesnių plėšrūnų, tad nesunkiai papuola šiems į nasrus.
Kad neplistų, grundalų negalima naudoti kaip masalo gaudant plėšriąsias žuvis kituose telkiniuose.
Meškeriojant abi grundalų rūšis jokių apribojimų nei dydžiui, nei kiekiui nėra, tereikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą.
