Aukšlė. Paprastoji (Alburnus alburnus) ir srovinė (Alburnoides bipunctatus)

Paprastoji aukšlė – angl. Bleak, vok. Uckelei, Laube, rus.

Srovinė aukšlė – margašonė, palakstuonė, angl. bloch, ouklejka pruhovaná, быстрянка, spirlin, schneider, strauta pavīķe.

Paprastoji aukšlė dar vadinama viršvandene, viršplauke – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai.

Aukšlės Kūnas pailgas, siauras, iš šonų plokščias, padengtas labai plonais sidabriniais žvyneliais. Jie lengvai iškrintantys, labai blizgūs. Žuvelės nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai ir pilvas sidabriški.

Akys didelės. Suaugusi aukšlė sveria apie 50 gramų, subręsta 2-3 gyvenimo metais, neršia birželio mėnesį. Plaukioja pulkais viršutiniuose vandens sluoksniuose. Minta daugiausia planktonu (smulkiais gyviais).

Lietuvoje labai dažna žuvis, paplitusi upėse ir pratakiniuose ežeruose. Paprastai sugaunama 7 – 13 cm, 6 – 30 g.

Srovinė aukšlė yra aukštesnė kūnu nei paprastoji aukšlė. Nugara tamsiai žalia, šonai žaliai, o pilvas šviesiai sidabrinės spalvos. Nuo viršutinio žiaunų dangtelio krašto išilgai šonų, iki uodeginio peleko pamato eina tamsiai mėlyna juosta.

Aukšlės subręsta 2 – 3 gyvenimo metais, tuomet būna išaugusi 5–7 cm ilgio. Srovinę aukšlę lengvai galima atskirti nuo paprastosios iš šoninės linijos, kuri abiejuose kraštuose turi siauras juodų taškų juostas, todėl atrodo lyg dviguba ir labai ryški.

Lietuvoje srovinės aukšlės gyvena sraunesnėse upėse. Neršia gegužės mėnesį, kur žvirgždėtas ir akmenuotas gruntas. Minta smulkia vandens gyvūnija.

Srovinė aukšlė vandenyje laikosi kiek giliau, negu paprastoji aukšlė. Ji gaudoma tokiais pat būdais bei priemonėmis, kaip ir paprastoji aukšlė. Ji taip pat gali būti panaudota kaip masalas plėšriosioms žuvims gaudyti.

Trumpai apie aukšlių žvejyba

Kaip vandens telkinyje (dažniausiai upėje) rasti vietą, kurioje telkiasi aukšlės?

Pirmiausia, reikia stebėti srovę. Jei tik kažkur vandens srovė, atsimušusi į kliūtį (polius, akmenis, žemės luitus), ima sukti verpetus – čia vieta, kur aukšlės laukia grobio.

Aukšlės plaukioja būriais. Neršia liepos mėnesį triskart, kas kelios dienos. Tirštai būriuodamosi nerštavietėje, visai pamiršta atsargumą ir lengvai pakliūva į nasrus lydekai, ešeriui, salačiui ar starkiui. Šiems plėšrūnams aukšlė ir yra geriausias gyvasis masalas.

Griebia aukšlė staiga ir iš pasalų. Dažniausiai kimba vandens paviršiuje, ir giliau vandenyje, bet nuo dugno masalo neima. Pasaloj tykoja smulkių vabzdžių (musių, žiogų, stambesnio uodo, nedidelio laumžirgio), gali užkibti ir ant perlinės kruopos, duonos, didmusės vikšro, puola ir kirmėlę, dažniausiai gaudant stambią žuvį, spėdama nutraukti nuo kabliuko, kol kirmėlaitė grimzta į dugną. Aukšlė beveik visaėdė. Tačiau labiausiai mėgsta muses, o gaudant musėmis reikia atidumo, nes musę labai lengvai nutraukia nuo kabliuko ir pabėga.

Plūdė, gaudant aukšles turi būti maža, kabliukas taip pat. Svarelį geriausiai nuimti, nes aukšlės dažniausiai masalą griebia vos tik jam įkritus į vandenį, arba tik pradėjus skęsti. Geriausia vieta žvejybai ten, kur aukšlės susitelkę į būrius.

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Geri žuvitakiai po 300 metų į upę sugrąžino lašišas

2017-11-30 07:40 Pasidalijimų 94 Komentarų 1

Upėtakiai iš džiunglių: gyvenimo žūklė kažkur Bolivijoje

2017-11-27 07:30 Pasidalijimų 75 Komentarų 1

Aukšto vandens prakeiksmas: ar šį rudenį liksime be vėgėlių?

2017-11-17 07:35 Pasidalijimų 104 Komentarų 3

Atnaujintame invazinių rūšių sąraše – dvi žuvys

2017-11-12 08:05 Pasidalijimų 64 Komentarų 6

Dienos klausimas