Turbūt daugelis pastebėjo, kad šių metų balandžio – gegužės mėnesiais vyravę neįprasti pavasariui karščiai pakoregavo ir meškeriojimo kalendorių. Lydekos puikiai kibo vos tik pasibaigus jų draudimui. Lynai ir karosai, perėję į vasarišką maitinimosi režimą, taip pat aktyviai ragavo siūlomus masalus. Nuskaidrėję upeliai muselininkams leido džiaugtis puikiais laimikiais. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kokią įtaką vandens ir oro temperatūra turi žuvims ir jų maitinimosi įpročiams? To paklausėme ichtiologo Kęstučio Skrupskelio.

Pasak Kęstučio, bendras bruožas, būdingas visoms žuvims, yra toks – kylanti vandens temperatūra didina žvynuotųjų medžiagų apykaitą.

Pasak ichtiologo, Lietuvoje gyvenančias žuvis galime suskirstyti į šilto ir šalto vandens mylėtojas. „Tarp pirmųjų, šiltamėgių, būtų visos karpinės žuvys: kuojos, karšiai, lynai, karpiai ir t.t. Tarp antrųjų, šaltamėgių, lašišinės žuvys: upėtakiai, kiršliai ir t.t. Ešerius, starkius ir lydekas taip pat galėtume priskirti labiau prie šaltamėgių žuvų. Nors, verta paminėti, kad lydekų skrandžio fermentai būna aktyvūs net esant iki 25 laipsnių pagal Celsijų vandens šilumai“, – teigia K. Skrupskelis.

Karpinės žuvys, kaip suprantame, „šiltąsias vonias“ mėgsta labiau nei lašišinės žuvys. Tačiau, Kęstučio teigimu, negalėtume tvirtinti, jog šiltamėgės žuvys, esant šiltam vandeniui ir plieskiančiai vidurdienio saulei, aktyviai maitinsis visą dieną. „Ryški saulė, jos išskiriamas radiacijos kiekis, dangus be debesėlio, karštas oras ne tik, kad nebus mėgstamas ešeržuvių ar lydekų, bet ir karpinių žuvų. Tai susiję ne tik su maitinimosi įpročiais, vandens temperatūra, bet ir su bendrai gyvybės vandenyje aktyvumu, esant ryškiai šviesai ir karščiui. Kaip ir visa vandens fauna, planktonas, vėžiagyviai, taip ir žuvys, tokioms sąlygoms esant, nebus aktyvios“, – kalba mokslininkas.

Upėse ir upeliuose, ypač šaltavandenėse, vandens temperatūra, pasak ichtiologo, nėra taip drastiškai besikeičianti, kaip stovinčiuose vandenyse. Mažesni upių ar upelių intakai dažnai būna šaltiniuoti, jie visą šiltąjį sezoną maitina upes vėsiu vandeniu. Tačiau Kęstutis pastebi: „Net toks šaltesnio vandens mylėtojas, kaip margasis upėtakis, didžiausią savo maitinimosi aktyvumo piką pasiekia esant net 16 laipsnių šilumos pagal Celsijų vandens temperatūrai. Tačiau margojo upėtakio aktyvaus maitinimosi ciklai vis tiek bus pastebimi ne dienos metu ,bet labiau rytais ir vakarais.“

Labiausiai karšti orai ir šylanti vandens temperatūra, pasak Kęstučio Skrupskelio, kenkia mažiems, gausiai vandens augalija apaugusiems, telkiniams. „Sparčiai šylantis vanduo ir dienomis plieskianti saulė lemia ypač spartų vandens augalų, dumblių augimą. Tokiuose vandens telkiniuose rytmečio valandomis, kai augalai vis dar naudoja deguonį, jo ima stigti žuvims, todėl ne reti atvejai, kada karščiausiais vasaros mėnesiais tokiuose telkiniuose pastebimas žuvų dusimas“, – teigia K. Skrupskelis.

Apibendrinus galime teigti kad nusistovėjusios tradicijos eiti meškerioti rytais ir vakarais, o kartais net praleisti su meškerėmis visą naktį vasaros metu, nėra iš piršto laužtos. Ichtiologas tik pastebi, kad žuvų maitinimosi periodai, kad ir karščiausią dieną, būna, bet jie nereguliarūs ir dažniausiai trumpi.

Kablys.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Didžiosios upių kuojos: kaip jas pergudrauti?

2018-09-13 18:10 Pasidalijimų 15 Komentarų 2

Ką apie žuvų kibimą sako biologai

2018-09-01 12:40 Pasidalijimų 23 Komentarų 2

Kartuolės – vegetarės, bet neatsisako sliekų

2018-08-24 11:08 Pasidalijimų 12 Komentarų 1

Kur ieškoti šamų?

2018-08-11 14:55 Pasidalijimų 63 Komentarų 4

Šapalautojo ABC: nuo ko pradėti upių slapuko paieškas

2018-08-01 11:43 Pasidalijimų 45 Komentarų 1

Kaip sugundyti raudę?

2018-07-31 10:05 Pasidalijimų 26