Mokslininkai teigia, kad Nilo ešeriai gali pasiekti beveik 2 metrų ilgį ir 200 kilogramų svorį. Nors mešekeriotojams dažniausiai užkimba apie 10 kilogramų sveriančios žuvys, metro ilgį ir 50 kg svorį perkopęs Nilo ešerys – taip pat jokia retenybė.
Šios itin plėšrios natūraliai gyvena Kongo, Nilo, Nigerio, Senegalo upėse, tačiau žmonės juos perkėlė ir į kitus vandens telkinius. Perkėlė ir skaudžiai pasigailėjo. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN) Nilo ešerius laiko viena iš šimto pavojingiausių invazinių rūšių pasaulyje. Australijoje net skiriamos baudos tiems, kas sugalvoja nedidelius Nilo ešerius laikyti akvariumuose.
Geriausias pavyzdys to, ką gali padaryti Nilo ešeriai, yra Viktorijos ežeras. Čia šios žuvys buvo įveistos 6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Praėjo šiek tiek laiko ir ežere išnyko ar beveik išnyko šimtai vietinių rūšių. Nilo ešeriai paprasčiausiai viską suėdė.
Tiesa, pats regionas, kuriame telkšo Viktorijos ežeras iš šių žuvų gavo ir naudos, kasmet į Europą eksportuodamas delikatesu laikomos jų mėsos už 150 mln. eurų. Be to, Ugandoje ir Tanzanijoje ėmė steigtis mėgėjiškos žūklės bazės, į kurias pradėjo plūsti viso pasaulio meškeriotojai, svajojantys sugauti didžiausią gėlavandenį ešerį pasaulyje.
