Dažnai tvenkinių žuvų organizme pasitaiko pirmuonių, priklausančių Scyphidiidae šeimai. Jie sukelia tvenkinių žuvų apiosomozę. Šios ligos sukėlėjai yra Apiosoma piscicola, A. minuta, pirmuonys. Jų kūnas yra taurės formos. Kūno viršutinėje dalyje esti blakstienėlių vainikėlis, apatinėje dalyje – siurbtukas. Viduje kūno turi trikampio formos branduolį. Pirmuonys dauginasi dalijimosi būdu. Jie dauginasi tiek žemoje (1–2 °C), tiek ir aukštoje (18–20 °C) vandens temperatūroje.

Apiosomoze dažniausiai serga tvenkinių žuvų jaunikliai. Vyresnio amžiaus žuvys retai serga, bet jos nešioja ir platina ligos sukėlėjus. Į žuvų tvenkinius ligos sukėlėjai gali patekti su vandeniu ir su apsikrėtusiomis žuvimis, be to, juos platina ir įvairios laukinės žuvys.

Ši liga pasireiškia pavasarį ir vasarą. Apiosomozės sukėlėjai parazituoja ant žuvų odos, žiaunų. Parazitai pažeidžia žuvų odos, žiaunų audinius, todėl išsiskiria daug mėlynai pilkos spalvos gleivių. Parazitavimo vietose jie sukelia audinių nekrozę. Sergančių žuvų žiaunų lapeliai sustorėja, žiaunos būna anemiškos. Pažeistose vietose galima aptikti grybų. Itin apsikrėtusios žuvys būna liesos, lėtai plaukioja vandens paviršiuje, silpnai reaguoja į aplinkos dirgiklius. Ilgai sergančios žuvys dažnai apsikrečia kitais ektoparazitais. Daugelis žūva.

Tvenkinio žuvų parazitų mėginiai

Jei atlikote tyrimus ir paaškėjo, kad jūsų tvenkinio karpiai serga šia liga, pamėginkite jas maudyti ilgo veikimo (1–2 parų) 0,1–0,2 procentų valgomosios druskos voniose tiesiog tvenkiniuose. Jeigu žuvų tvenkiniuose vandens temperatūra yra žemesnė kaip 1°C, valgomosios druskos vonių žuvims taikyti negalima. Apsikrėtusius karpius galima 5 minutes maudyti ir 5 procentų valgomosios druskos voniose (mažuose tvenkiniuose arba baseinuose).

Po ,,maudynių“ žuvys laikomos tekančiame vandenyje ir perkeliamos į dezinfekuotus tvenkinius. Itin apsikrėtusias ir negyvas žuvis reikia išgaudyti. Tvenkinius, kuriuose žuvys sirgo apiosomoze, reikia gerai išvalyti nuo dumblo ir dezinfekuoti negesintomis kalkėmis (2,5–3,0 t/ha) arba chlorkalkėmis (0,3–0,5 t/ha). Tvenkinių dezinfekcijos darbus reikia atlikti, kai oro temperatūra ne žemesnėje kaip 10 °C. Žvejybos ir kt. įrankius po kiekvieno sergančių žuvų gaudymo reikia nukenksminti 10–20 procentų negesintų kalkių arba chlorkalkių tirpalu. Žvejybos įrankius galima dezinfekuoti ir kitu dezinfekantu (pagal instrukciją).

Norėdami iš anksto pasirūpinti savo tvenkinio žuvų sveikata, pasirūpinkite, kad į žuvų tvenkinius nepatektų laukinių žuvų (ligų sukėlėjų platintojų). Žuvų tvenkiniuose ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žuvų auginimo ir laikymo sąlygoms. Prieš perkeliant žuvis iš vienų tvenkinių į kitus, išmaudykite jas profilaktinėse voniose. Ši priemonė neleidžia ligų sukėlėjams patekti į žuvų tvenkinius. Tvenkiniai po žuvų išgaudymo turi būti nuleisti, gerai išvalyti, dezinfekuoti negesintomis kalkėmis arba chlorkalkėmis ir palikti žiemą be vandens. Tvenkinio dezinfekcijos ir žuvų maudymo darbai turėtų būti atliekami taip, kaip ir ligos atveju.