Raudės nėra tos žuvys, kurias verta gaudyti keptuvei. Jų mėsa sausa, labai ašakota, o ir pats žuvų kalibras nekelia ūpo su jomis terliotis. Tačiau kaip žūklės objektas raudės yra fantastiškas pasirinkimas, nes tikslingai jas gaudant kibimų bus daug, o kiek stambesnė raudė žvejojant subtiliais žieminiais įrankiais – tikrai smagus priešininkas.
Žiemos pabaigoje raudės nusileidžia į didesnius gylius, maitinasi nenoriai, tad tikslinė jų žūklė – tik laiko gaišimas. Kitas reikalas, kai pradeda laikytis teigiama temperatūra, ledas pamažu plonėja, o į vandens telkinius iš laukų patenka tirpsmo vandens. Tas vanduo yra šiltesnis, todėl suvilioja raudes į pačius pakraščius. Čia jos randa daugiau maisto ir pradeda labai gerai kibti.
Raudžių žvejybai nuo ledo reikia rinktis tuos vandens telkinius, kuriuose raudžių yra labai daug. Jei raudžių yra nedaug ar vidutiniškai, jų žvejyba bus panaši į loteriją – galbūt raudžių būrelius rasite, o galbūt ir ne.
Eketes reikia gręžti, ten kur labai seklu, geriausia pačiuose nendrynuose. Nesvarbu, vasara ar žiema, bet jei raudės yra aktyvios jos visuomet sukinėjasi ten, kur seklu, kur veši vandenžolės. Net jei tarp ledo apačios ir dugno tėra kelios dešimtys centimetrų, nieko baisaus. Raudėms didesnio gylio nereikia.
Tiesa, žvejojant mažame gylyje žuvis išbaido gręžiamų ekečių garsas. Todėl atėjus į žūklės vietą iškart reikia gręžti daugiau ekečių, tuomet žvejybą pradėti nuo seniausios. Raudžių žūklėje naudojamos pačios mažiausios dažniausiai tamsios spalvos avižėlės. Masalui tinka ir uodo trūklio, ir musės, ir vadinamosios kiečio lervos. Labai geras masalas yra įvairios tešlos. Bėda tik ta, kad žuvys jas greitai numuša nuo kabliuko. Tačiau jei žuvys įnoringos, sukinėjasi aplink eketes, bet kimba nenoriai, pabandykite ant kabliuko užverti gumuliuką tešlos. Labai gali būti, kad tai bus tos dienos sėkmės raktas.
Gaudoma paprasčiausiomis tradicinėmis balalaikomis, sargeliui ypatingų reikalavimų nėra – raudžių žūklėje specifiniai avižėlės virpinimai nereikalingi, o jų kibimas dažniausiai būna gana agresyvus ir staigus, tad jo pražiopsoti beveik neįmanoma. Valą verta naudoti kuo plonesnį. Vasarą raudės nelabai kreipia dėmesį, prie kokios gijos pririštas kabliukas, o štai žiemą storesnis valas joms gali kelti įtarimų. Be to, plonu valu bus žymiai lengviau nuskandinti ir valdyti lengvutę avižėlę.
Vieni žvejai raudes gaudo aktyviai, t.y. iškart palei pat nendrių liniją gręžia 10-15 ekečių ir jas iš eilės tikrina, kol atranda žuvų būrelį. Po kurio laiko raudės išsibaido, o žvejys gręžia naujas eketes ir keliauja toliau.
Kiti iškart eketėmis suvarpo konkretų žūklės plotą, kuriame žino plaukiojant raudes, ir žuvis jaukina. Dažniausiai naudojamas jaukas – manų kruopos, kurios tiesiog sausos beriamos į eketę. Puikiai tinka ir visi pirktiniai jaukai, tačiau juos reikia smarkiai perdrėkinti arba palikti beveik sausus, kad jauko dalelės skęstų labai lėtai ir nuolat planiruotų vandenyje po ekete.
