Daliau, kada prasidėjo žuvų dusimas tvenkinyje?
Prieš gerą mėnesį, sausio pradžioje, pradėjo eiti žinios, kad vyksta kažkas negero. Nuvažiavome ir išties pamatėme į viršų pakilusias žuvis. Net sunku buvo patikėti, kad tvenkinyje apskritai tiek yra žuvies. Šamai, sterkai, karpiai, nekalbant apie karšius. Buvo labai keista, nes tvenkinys net visas nebuvo gerai užšalęs, ledas tai pat nebuvo užsidėjęs labai senai. Be to, jis nėra ir labai seklus – gylis čia siekia 4 metrus, o vietomis ir 5 metrus. Iškart kilo įtarimas, kad čia ne eilinis žuvų dusimas, o kažkas kitko.
Gal jau žinai tyrimo išvadas ir kas kaltas dėl šios tragedijos?
Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad nitratų kiekis vandenyje viršijo keturis kartus viršijo leistiną normą ir tai paaiškina, kodėl žuvys pradėjo dusti. Išvadų dėl to, kas kaltas, dar nėra ar bent manęs jos nepasiekė. Iš esmės yra dvi daugiau mažiau įtikinamos versijos. Pirma – kad į vandenį galėjo papulti kažkokie chemikalai ar nevalytos nuotėkos iš valymo įrengimų, kuriuos prižiūri „Kėdainių Vandenys“. Antra versija – kad iš netoliese esančių fermų į vandenį galėjo patekti srutų.
Aš labiau būčiau linkęs tikėti pirmąja versija. Vien dėl to, kad tiesiai po šios tragedijos „Kėdainių vandenys“ puolė tvarkyti savo įrenginius bei iškart statė siurblius ant tvenkinio, kad situacija pagerėtų. Dirbu netoliese, mačiau, kaip vyrai prie įrenginių triūsė ilgą laiką. Aišku, „Kėdainių vandenys“ savo kaltės nenori pripažinti.
Fermos versija man atrodo mažiau reali, kadangi srutos čia keliauja iš fermos keliauja į specialiai įrengtą rezervuarą iš kurio būna išvežamos tręšti laukus. Kadangi sausio pradžioje vyravo neigiama temperatūra ir spaudė šalčiai, sunku patikėti, kad srutos galėjo patekti į gruntinius vandenis ir atkeliauti į tvenkinį. Bent jau aš taip galvoju. Bet, aišku, palaukime tyrimo išvadų.
Ar daug žuvų krito?
Sunku pasakyti, nes tvenkinys dabar užšalęs ir nežinia, kiek nugaišusių žuvų liko po ledu ir guli ant dugno. Kai ledas nutirps, gal būt bus galima geriau suskaičiuoti. Bet ir surinktų krante yra tikrai nemažai ir manau, galėjo žūti ženkli tvenkinio žuvų populiacijos dalis.
Kokių priemonių ėmėtės, kad gelbėti žuvis.
Pirmiausia į šią situaciją sureagavo vietinė Medžiotojų ir Žvejų draugija. Pastatė aeratorių. Bet jis buvo silpnas ir mažai ką pakeitė. Po to minėti „Kėdainių vandenys“ pajungė du galingus siurblius, kurie dieną naktį pumpavo vandenį iš vienos eketės į kitą. Ši priemonės padėjo. Deguonies koncentracija padidėjo. Viršuje plaukiojusios dar gyvos žuvys po truputį nusileido žemyn ir tyrimai parodė, kad situacija su deguonimi gerėja. Tikėkimės, kad pavyks jas išgelbėti. Žinoma, prisidėjo prie tvenkinio gelbėjimo operacijos ir vietiniai žvejai ir bendruomenė.
Daliau, ką gali patarti tiems, kurie turi savo tvenkinius ir pastebi juose žuvų dusimo požymių?
Iš esmės yra trys būdai. Brangiausias ir efektyviausias yra statyti specialų aeratorių ir pūsti orą po vandeniu. Manau, daug kam jis bus ne pagal kišenę.
Antras būdas – statyti siurblius, kurie piltų vandenį iš vienos eketės į kitą. Tai irgi vienas efektyvesnių būdų. Tačiau ir jis ne iš pigiųjų.
Trečias yra paprasčiausias, kurį rekomenduoju visiems, turintiems savo kieme ar šalimais tvenkinį. Jeigu jūsų vandens telkinys nesiekia 2 hektarų, jo turėtų užtekti. Išpjaukite ledą ir pritvirtinkite eketė šone paprastus valties variklius (elektriniu ar vidaus degimo – nesvarbu) taip, kad jie savo sraigtais plaktų vandenį ir taškytų jį ant ledo. Vanduo nuolat maišysis, tirpdys ant ledo esantį sniegą ir pilnas deguonies bėgs į eketes. Deguonies balansas vandenyje turėtų gerėtų. Aš šį metodą pabandžiau netoli namų tvenkinyje, kuris jau buvo bepradedąs dusti ir normalus deguonies režimas čia gana greit atsistatė.
Dėkui už informaciją ir patarimus. Tikiuosi, jie bus naudingi visiems, kas susiduria su tokia problema.
