Bendra teorija sako, kad lydeka puls tą auką, kurią suėdusi gaus daugiau energijos nei jos išeikvos atakai. Šaltame vandenyje lydekai energijos reikia daugiau, tad ir potencialus jos grobis, pagal šią teoriją, rudenį turėtų būti didesnis nei vasarą.

Tačiau teorija yra teorija, o praktikoje renkantis masalus reikėtų atsižvelgti į kur kas daugiau aplinkybių. Žinoma, jei mūsų tikslas lydekos – labai mažintis masalų tikrai neverta. Mažą grobį lydekos renkasi tik tam tikromis aplinkybėmis, kai to grobio konkrečioje vietoje būna labai daug, pavyzdžiui, per aukšlių nerštą. Visais kitais atvejais didesnis masalas lydekos bus užpultas greičiau. Ir visai nesvarbu, koks metų laikas už lango. Jei gaudysime tiesiog lydekas, universaliausi bus 10-12 cm masalai, jei trokštame trofėjinės žuvies, masalus galima didintis iki 15-20 centimetrų.

Visgi šaltame vandenyje už masalo dydį svarbiau yra jo pobūdis ir pateikimas. Spiningautojo masalas turi būti kuo panašesnis į grobį, kurį tuo metu medžioja lydekos. Be to, masalas turi judėti taip, kad lydeka nesuabejotų atakos sėkme. Rudenį lydeka griebs tą masalą, kuris atsidurs kuo arčiau jos slėptuvės ir judės kuo lėčiau.

Taktika, kai atliekami keli metimai ir lekiama tikrinti kitos vietos, rudenį retai pasiteisina. Kur kas patikimesnis variantas – kantriai iššukuoti visą pasirinktą vietą. Tik šitaip masalą pakišime lydekai panosėn.