Ruduo išties yra puikus ešerių žūklės metas. Vasarą dryžuotieji plėšrūnai išsisklaido po visą vandens telkinį, tad jie gali užkibti ir vos keliasdešimties centimetrų seklumose ir didžiausiose tvenkinių gelmėse. Todėl ir atrodo, kad ešeriai kimba visur.

Tačiau vėstant vandeniui ir įsibėgėjant rudeniui ešerių gyvenimas keičiasi – jie buriasi į didesnius būrius ir užima tam tikras vietas, kuriose galia jaustis saugiai ir netoliese rasti pakankamai maisto. Todėl ruduo toks jau metas, kai visą dieną galima tuščiai tampyti masalus, o paskui aptikus būrį ešerių per valandą pritraukti krūvą gražių žuvų.

Tvenkiniuose, kurių dugnas neišraiškingas, o visame vandens telkinyje vyrauja beveik vienodas gylis, ešerių žūklės taktika rudenį yra labai paprasta, tačiau gana nuobodi. Tiesiog tenka šukuoti viską iš eilės, kol aptinkame ešerius. Kai aptinkame, smagiai žvejojame. Kodėl tokiuose vandens telkiniuose ešeriai pasirenka tm tikras vietas, sunku pasakyti. Galbūt ten dugnas kietesnis nei aplinkiniuose plotuose, galbūt dugne guli koks nors nuskendęs objektas, aplink kurį žuvys sukinėjasi. Atsakyti į šį klausimą gali padėti tik echolotas, be jo viskas liks tiks spėlionėmis.

Tvenkiniuose, kurių dugno reljefas išraiškingesnis, ešeriai budės tradicinėse vietose – prie povandeninių kalnelių, dugno skardžių, kažkada užtvenkto upelio pakrantėje augusių krūmų, kurie pastačius užtvanką atsidūrė po vandeniu.

Tačiau svarbiausias orientyras rudenį ieškant ešerių yra mailiaus susibūrimo vietos. Echoloto ekrane ar tiesiog plika akimi išvydę vietą, kurioje susirinko daug smulkių žuvelių, galite būti tikri, kad kažkur netoliese sukiosis ir ešeriai. Tokias vietas iš aplinkos išskiria ir vandens temperatūra – ji čia būna laipsniu ar keliais didesnė nei likusiame plote. Šiltesnis vanduo traukia smulkmę, smulkmė traukia ešerius.

Dar vienas dalykas – ešeriai tikrai ne visuomet budi prie dugno. Rudenį vanduo maišosi, kažkur aukščiau gali atsirasti šiltesnio vandens zonos, o tai reiškia, kad ir ešeriai pakils aukščiau. Tad prieš keisdami vietą ištyrinėkite visą vandens storymę. Gali būti, kad į dugną daužomo guminuko ešeriai net nepastebi, o pradėjus jį traukti viduriniuose vandens sluoksniuose kibimai pasipila vienas po kito.