1. Pasakysiu atvirai, šiuo metu „garantuotų“ lašišų ar šlakių stovėjimo vietų nėra. Pasikeitus vandens temperatūrai, žuvys dabar daugiau juda, keičia stovėjimo vietas ir gali būti beveik bet kur. Tad neužsisėdėkite tose pačiose duobėse, kur žvejojote žiemą, nebent 100 procentų esate tikri, kad ten tikrai tūno šlakys ar lašiša.
Šlakiai dabar dažnai atplaukia į visišką pakrantę – gali juos pagauti vos 2–3 m atstumu nuo kranto. Gal dėl to, kad šiuo metu jie jau pradeda maitintis ir čia jiems lengviau rasti vieną kitą varlę, kitą gyvastį. Lašišos taip arti kranto neplaukia, užtat gali jas užtikti kokioje, rodos, visai neįdomioje vienodoje upės atkarpoje su vienalyte srove, kur gylis vos metras ar kiek daugiau, o dugnas lyg ir niekuo neypatingas. Vanduo vis labiau įšyla, antroje dienos pusėje paviršiniuose vandens sluoksniuose jis yra žymiai šiltesnis, nei duobėse, todėl žuvys vis dažnai išlenda į seklumas.
Nesakau, kad šlakių ar lašišų nerasime tradiciniame išėjime ar įėjime į duobe – jas būtinai reikia patikrinti. Bet aš raginčiau jomis neapsiriboti ir atsisakyti tik lakstymo nuo vienos duobės iki kitos taktikos. Jeigu šone nuo pagrindinės duobės yra koks įvirtęs medis, akmuo, kad ir menkiausias dugno nelygumas, nepatingėkite paeiti į šalį ir ją patikrinti. Čia gali laukti malonus siurprizas. Šiuo metu nevenkite užmesti masalą į stipresnę srovę – žuvys, ypač šlakiai, jau yra sustiprėję ir jos jau nevengia.
Tiek šlakiai, tiek ir lašišos jau yra suaktyvėję ir nevengia pasirodyti vandens paviršiuje. Nebūtinai tie pasirodymai pasireiškia šuoliu visų ūgiu virš vandens (nors gali pamatyti ir tokių vaizdų – yra teorija, kad taip lašišos taip atsikrato prikibusių dėlių ir kitų parazitų). Dažnai žuvis „apsireiškia“ vos pastebimu „trikampiu“, bet pamatyti jį, esant ramesniam orui, įmanoma. Tad nepamirškite rudens sezoną įgytų įgūdžių stebėti upės paviršių. Nors ne taip dažnai, kaip rudenį, bet visgi ir dabar taškuota žuvis savo buveinę išduoda pati.
2. Vis dar veskite masalą kiek įmanoma lėtai. Nors lašišažuvės jau ir žvitresnės, tačiau rudeninio piktumo neturi ir nėra linkusios lakstyti paskui skriejantį srovėje masalą. Šiuo metu geriausiai veikia dvi masalo taktikos.
Jeigu tikitės šlakio prie pat kranto, verta paduoti ilgesnį liežuvėlį turintį masalą su srove ir iš lėto, ir pakėlus kotą į viršų parsitraukinėti jį lėtai prieš srovę, kad jis eitų lėtai, netoli dugno. Šiuo atveju labai svarbu atsirinkti masalo nėrimo gylį. Antra taktika – mėtyti masalą prieš save, leisti srovei išnešti masalą ir lėtai judėti kas du žingsnius apgaudant visą perspektyvų plotą.
3. Jeigu žvejojate Neries intakuose arba pačioje Neryje, kai vanduo žemas pabandykite žvejoti kiek mažesniais 6,5–8 cm masalais. Ypač šlakiai šiuo metu dažnai būtent teikia jiems prioritetą. Bet jeigu „garantuotoje“ vietoje nekibo, pabandykite prieš išeidami bent pora kartų pabandyti laimę tos pačios spalvos ir tipo, bet didesniu – 9–10 cm vobleriu.
Pasitaiko, kad į mažesnį tos pačios spalvos masalą nesureagavęs šlakis į didesnį atsako agresija. Kiti gaudo vien tik dideliais masalais, kurie, esą, geriau pakelia žuvį. Jeigu šlakis ar lašiša agresyviai nusiteikę, taip dažniausiai ir būna. Bet neaktyvią žuvį, vis dėl to, dažnai sugundo būtent mažesni masalai, todėl verta juos kaitalioti, apgaudant tą pačią vietą.
4. Šiuo metu vis dar karaliauja ryškios masalų spalvos. 70 procentų žuvų sugaunu jais ir tik 30 proc. – natūraliais. Jeigu orai šils, po savaitės ši tendencija, ypač kalbant apie šlakius, pasikeis – apie pusę žuvų padovanos „ryškalai“, ir pusę – natūraliai atrodantys masalai. Tad ryškių masalų neskubėkite visai atsisakyti, net jei vanduo atrodo gana skaidrus.
5. Tiek lašišų, tiek ir šlakių galima tikėtis pagauti visą dieną, tačiau antra dienos pusė ir vakaras visgi yra perspektyvesni. Tad neskubėkite palikti upės ir pabūkite iki sutemų, net jei nuo ryto nematėte nei vieno kibimo ar žuvies pasirodymo. O jeigu sunku išbūti visą dieną, tada jau geriau pradėkite vėliau ryte, nei baikite anksčiau vakare bei, žinoma, daugiau judėkite. Geriau kad ir tą pačią vietą patikrinti kelis kartus skirtingu laiku, nei sėdėti viename ruože visą dieną.
Na, ir pabaigai – dar viena Anatolijaus Ostapenkos pranašystė. Ir vėl gera. Kadangi šiemet lašišos atkuto gana vėlai, tai, pasak Anatolijaus, greičiausia šios žuvys neskubės palikti mūsų upių ir bus jose iki pat gegužės. Tokių metų jau yra buvę ir, panašu, būtent šįmet taip ir bus.
Ką čia dar bepridursi – taip ir noris pasakyti amen (lot. tebūnie)...
