Kažkada šios žuvys buvo svarbus Latvijos ir Lietuvos verslinės žūklės objektas, bet šiuo metu nėgių sugaunama vis rečiau. Mokslininkai dėl nėgių nykimo dažniausiai kaltina užtvankas ir kitas kliūtis, trukdančias nėgėms migruoti, jų buveinių nykimą ir užterštą vandenį.
Vis dėlto, kaimyninėje Latvijoje nėgės vis dar laikomos delikatesu. Jos gaudomos Dauguvos, Gaujos, Ventos ir kitose mažesnėse upėse, įtenkančiuose tiesiogiai į jūrą. Šeštajame – septintajame dešimtmetyje latvių žvejai jų pagaudavo itin gausiai, o pastaraisiais metais akivaizdu, kad žuvų ištekliai yra sumažėję. Europos aplinkos agentūra nėgių išteklius Latvijoje jau traktuoja kaip nepakankamus. Vis dėlto, dar ir šiais laikais per metus Latvijoje sugaunama apie 70 tonų nėgių.
Lietuvoje nėgių, dar vadinamų minagais ir graužavirbėmis,o kai kur – senoviškai: septyntaškėmis ir devynakėmis, valgymo tradicija sunyko, o didžioji dalis sugautų nėgių parduodamos latviams. Šios žuvys kol kas kaina nusileidžia unguriui, tačiau jų kaina palaipsniui auga. Lietuviai žvejai nėges gaudo Kuršių mariose, Nemuno deltoje ir Šventosios upėje.
Susirūpinus šių unikalių žuvų išlikimu, Klaipėdos ir Latvijos mokslininkai drauge pradėjo projektą, kurio tikslas – įvertinti upinių nėgių išteklius ir juos apsaugoti. Projektas tęsis du metus, iki 2020-ųjų, jam skirta per 353 tūkst. eurų.
Parengta pagal Lietuvos gamtos fondo informaciją.
