Baltijos plekšne pavadinta žuvis tapo pirmąja mokslininkams žinoma tik Baltijos jūroje gyvenančia žuvimi. Apie šią žuvį buvo žinoma ir anksčiau, tačiau dėl didelio panašumo į Europietišką plekšnę, šios dvi rūšys nebuvo atskirtos. Plika akimi jų atskirti neįmanoma, tačiau mokslininkai pastebėjo skirtingus žuvų įpročius. Europietiškosios plekšnės dauginasi paskleisdamos laisvai plaukiojančius kiaušinėlius atviroje jūroje, o tuo tarpu jų Baltiškosios giminaitės išleidžia skęstančius kiaušinėlius ant jūros dugno, šalia krantų.
„Faktas, kad Europos vandenyse, o ypač Baltijos jūroje, nepasižyminčia žuvų įvairove, po daugiau nei šimtmetį trukusių mokslinių tyrimų, buvo atrasta nauja rūšis daro šį atradimą reikšmingu pasiekimu,“ – pasakojo tyrimo vadovas, Helsinkio universiteto dėstytojas, Dr. Paolo Momigliano.
Baltiškoji plekšnė, kaip ir Europietiškoji plekšnė, gali būti maždaug 20 – 25 cm ilgio, plokščio kūno. kūno dalis, kurioje yra plekšnės akys, yra tamsiai rudos, pilkos ir alyvų spalvos, su netvarkingai išsidėsčiusiomis raudonomis dėmelėmis. Akloji plekšnės dalis balta. Plekšnės neršia balandžio – birželio mėnesiais, vandeniui pasiekus 8 laipsnių Celcijaus temperatūrą.
