Kodėl komercinei žūklei skirtuose vandenyse kuojos užauga išties didelės atspėti taip pat nesunku. Prieš keliasdešimt metų prasidėjęs karpių gaudymo bumas užkrėtė beveik visą Jungtinę Karalystę. O boiliai ir peletės nesuskaičiojamais kiekiais ėmė gulti gausybėje tvenkinių ir prūdų. Be besočių karpių, juos mielai rijo tiek lynai, tiek karšiai ir, be abejo, kuojos. Todėl kai kuriuose tokio tipo telkiniuose jos užaugo tikromis milžinėmis.
Ne taip seniai didelių žuvų meškeriotojas (ang: specemen angler) Mark Woodage, komercinei žvejybai skirtame telkinyje sugavo net keletą gražių motininių kuojų. Tykodamas lynų, vandenyje jis pamatė gan nemažos kuojos siluetą. Susiruošęs plūdinę meškerę, pajaukinęs musės lervomis bei kelias užmovęs ant kabliuko, jis sugavo pirmąjį rimtesnį egzempliorių. Ir, nors gylis meškeriojimo vietoje buvo apie 3, 5 m, žuvis užkibo viduriniame vandens sluoksnyje. Vėliau jis išbandė dugninę meškerę ir sugavo dar keletą didelių raudonpelekių.
Mark Woodage mėgsta dideles kuojas meškerioti su sraigtasparnio tipo dugnine sistemėle. Tai lietuvaičiams gan neįprasta, bet anglų labai mėgstama sistemėlė. Apie ją jau esame rašę mūsų portale, bet galime skaitytojams vėl ją priminti. Šią sistemėlę sudaro ant pagrindinio valo tarp dviejų guminių fiksatorių besisukantis suktukas su trumpu pavadėliu.
Gale pagrindinio valo rišama norima šėryklėlė, o ant suktuko ir pavadėlio jungties dedamas silikoninis vamzdelis, sumažinantis galimybę įvairiems susipynimams. Metant pavadėlis sukasi ant pagrindinio valo – štai iš kur ir „Sraigtasparnio“ pavadinimas. Mark Woodage pagrindinį valą rekomenduoja naudoti 0, 23 mm storio, o pavadėlį fluorokarboninį – 0, 18 mm storio. Meškeriotojas naudoja taip pat nedidelius kabliukus, tik 18 numerio.
Mark Woodage atvažiavęs į žūklavietę pirmiausia ieško galimų didžiųjų kuojų buvimo ženklų – pasirodymų vandens paviršiuje ir pan. Pamatęs bent kokią tikėtiną didelių kuojų susibūrimo vietą, stengiasi ten užmesti meškeres. Meškeriotojo jaukas taip pat paprastas: raudonai dažytos musių lervos ir šutintos kanapės. Jaukas talpinamas į uždaro tipo šėryklėlę arba nusviedžiamas į žvejybos vietą su karpininkų mėgstamu spodu.
Bet grįžkime į Lietuvą. Ichtiologai sako, kad Kauno mariose esanti kuojų populiacija yra išties didelė. Turbūt ir ne vienas gražesnis raudonpelekis egzempliorius ten turėtų tikrai plaukioti. Tai gal verta šiame vandens telkinyje išmėginti tokią anglišką žvejybos taktiką ir susigrumti su kilogramine kuoja?
