Didžioji dalis Britanijos lūpočių gyvena pakrantės vandenyse pietvakarių Anglijoje ir yra labai reikšmingas mėgėjiškos žūklės objektas, leidžiantis pragyventi turizmo ir žūklės paslaugas teikiantiems vietiniams verslams. Skaičiuojama, kad mėgėjišką lūpočių žūklė pietvakarių Anglijos regione sukuria tūkstančius darbo vietų ir kasmet įneša apie 165 mln. svarų sterlingų. Be to, pastaraisiais metais stebimas augantis susidomėjimas mėgėjiška lūpočių žūkle, kuris apskritai padeda į meškeriojimą įtraukti vis daugiau žmonių.
Deja, lūpočiai Anglijoje nyksta vis sparčiau. Visų pirma dėl to, kad šių žuvų mėsa laikoma delikatesu. Lūpočius gaudantys verslininkai iš jų galia gauti net iki 10 kartų didesnį pelną nei iš įprastų laimikių. Tuo metu, jokių taisyklių, kurios reglamentuotų verslinius lūpočių sugavimus iki šiol nėra.
Kita problema ta, kad lūpočių vis dažniau reikalauja lašišas auginantys akvakultūros ūkiai, kurių auginamas žuvis puola parazitinės jūros utėlės. Lūpočiai suėda labai daug utėlių, taip palaikydami lašišų sveikatą. Tik bėda, kad vien per praėjusius metus į lašišų ūkius iškeliavo net 89 tonos lūpočių. Ir tai tik oficialūs valstybės institucijų turimi skaičiai.
Veisti lūpočius dirbtinai ir tokiomis žuvimis apgyvendinti lašišų ūkius kol kas neišeina, nes apie lūpočių gyvenimą ir dauginimąsi vis dar žinoma labai nedaug. O jis tikrai mįslingas. Pavyzdžiui, kai kurios lūpočių rūšys gali keisti lytį – visos žuvelės gimsta patelėmis, tačiau tie individai, kurie praauga savo gentainius ilgainiui tampa patinais.
