Tai nedidelė, apvaliais šonais, grakšti žuvelė, būdinga Lietuvos mažesnėms sraunioms upėms bei upeliams. Ant nugaros esančios tamsios dėmės dažnai susilieja į juosteles. Šonai žalsvai gelsvo atspalvio, dėmėti, pilvas baltas ar gelsvai rausvas. Žvynai labai smulkūs, šoninė linija nepilna arba punktyrinė. Uodeginis pelekas negiliai iškirptas.
Pavasarį, šylant vandeniui, susimeta į didelius būrius ir vos tik pražydus ievoms, ant žvirgždėto dugno prasideda nerštas. Beveik mėnesį laiko vyksta vestuviniai šokiai. Patinai pasidabina ryškiu apdaru ir „karūna,“ o patelės lieka pilkšvos ir nepastebimos.
Kaip gaudyti?
Upeliuose, kuriuose yra upėtakių, jos sudaro svarbų šios lašišinės žuvies maisto objektą. Rainė yra pradedančiųjų žvejų ir vaikų gaudymo objektas. Ji žvejojama lengvute plūdine meškere mažiausiais kabliukais. Masalas – gabaliukas slieko, musės, musės lerva, duona.
Mėgsta laikytis būriais duobėse, tad paprastai žvejojama kuo arčiau dugno.
Rainė yra geras masalas gaudant plėšriąją žuvį.
