Ne paslaptis, kad dauguma mūsų žvejų dugninėmis meškerėmis gaudo labai paprastai. Tiesiog keliauja į žūklės reikmenų parduotuvę, perka kelis pakelius pigesnio ar brangesnio jauko, jį sumaišo, kemša į šėryklėles ir žvejoja. Vasarą, kai žuvys aktyvios, kai jų medžiagų apykaita vyksta greitai, neblogai pažvejoti galima ir nekreipiant daug dėmesio į jaukų paruošimo subtilybes. Bet rudenį viskas pasikeičia. Nekreipti dėmesio į jauko paruošimą ir jaukinti taip pat, kaip tą darėme vasarą - didžiausia klaida, kokią galima padaryti.
Auksinė jaukinimo šaltame vandenyje taisyklė sako, kad geriau yra mažiau, bet dažniau ir kokybiškai. Tai reiškia, kad reikia naudoti mažiausias šėryklėles, rinktis tik tikrai gerus jaukus, kuriuos tiesiog būtina papildyti mėsiškais priedais. Rudeninis jaukas karšiams panašus į tokį, kokį rinktumėmės kuojų žūklei, t.y. smulkios frakcijos. O tuo, kad atplaukę karšiai rastų didesnių kąsnelių, turėsime pasirūpinti patys.
Rudenį reikėtų pamiršti įvairius saldžiai kvepiančius jaukus. Jaukas, kurio pagrindas yra žuvų miltai, bus kur kas geresnis pasirinkimas. Taip pat labai gerų rezultatų atneša papildomų atraktantų naudojimas. Tik ne tų, kurie kvepia vaisiais ar meduoliais, o tų, kurie smirda sliekais, uodo trūklio lervomis, moliuskais. Mums jie smirda, bet karšiams labai patinka.
