Ką ir kur gaudyti tik nutirpus ledams? Šioje situacijoje patarimas yra vienas – kokių žuvų bekeliautumėte pavasarį pirmiausia rinkitės upes. Priežastis paprasta – ankstyvą pavasarį vanduo vis dar labai šaltas, todėl žuvys yra labai neaktyvios. Tačiau tekantis upės vanduo jas verčia nuolat judėti ir eikvoti energiją. Tai reikškia, kad upėje žuvys gali kibti tuo metu, kai ežere per visą dieną net nepamatysite krustelint plūdės ar dugninės meškerės viršūnėlės.
Iš visų Lietuvoje gyvenančių žuvų pirmiausiai pradeda kibti upėtakiai. Tai šaltą vandenį mėgstančios žuvys, o jų žūklės prasideda sausio, vasario, kovo mėnesiais. Tiesa, tokiu metu net ir upėtakiai dar gali būti itin vangūs ir nenorėti kibti, nors tai labiau susiję ne su vandens temperatūra, o su maisto stygiumi upeliuose, kuriuose gyvena upėtakiai. Tik kiek sušilus vandeniui ir prabudus varlėms, kurios kovo mėnesį sudaro didžiają dalį upėtakių raciono, šios žuvys kaip reikiant atsigano, sustiprėja ir pradeda kibti žymiai geriau.
Dar labiau sušilus vandeniui, antroje kovo pusėje, jau galima išsiruošti ir į kai kurių karpinių žuvų žūklę. Vandens temperatūrai pasiekus 8-12 laipsnių į nerštavietes pradeda migruoti kuojos. Tai puikus metas šia žuvis gaudyti mažesniuose upeliuose, į kuriuos kuojos ir suplaukia pratęsti giminės. Panašiu metu galima pradėti gaudyti ir šapalus – pirmiausia dugnine ar plūdine meškere, o dar kiek labiau pašilus orui bei vandeniui – ir spiningu ar museline meškere. Tuo metu tokios karpinės žuvys kaip karšiai, karpiai ar amūrai pradeda kibti dar vėliau. Geriausias metas gaudyti karšius – birželio pradžia, kuomet šios žuvys būna jau išneršusios ir pradeda aktyviai matintis. Karpiai komfortiškiausiai jaučiasi, kai vanduo sušyla iki 18-20 laipsnių. Tiesa, patyrę karpininkai sako, jog tikimybė susikauti su šiomis žuvimis padidėja jau tuomet, kai vanduo pasiekia 12 laipsnių temperatūrą.
O kaip su plėšriosiomis žuvimis? Dauguma jų nėra tokios jautrios vandens temperatūrai, tačiau nuo jos priklauso neršto laikas. O daugelis plėšriųjų žuvų neršto metu arba beveik nesimaitina, arba tuo metu galioja jų žūklės draudimas. Pavyzdžiui, ešerius upėse galima sėkmingai gaudyti tik nutirpus ledams, tačiau vandeniui sušilus iki maždaug 9-10 laipsnių prasideda šių žuvų nerštas. Tuomet dvi ar tris savaites įsiūlyti masalus šiems plėšrūnams būna labai sunku. Tačiau po neršto jie vėl kimba puikiai, dar geriau nei ankstyvą pavasarį ar žiemos pabaigoje.
Ir pabaigai vienas patarimas, kuris tikrai padės rasti žuvų susitelkimo vietas ankstyvą pavasarį – kur bežvejotumėte ieškokite šiltesnio vandens zonų. Tai gali būti seklios įlankos ar priešvėjinė vandens telkinio pusė, į kurią vėjas sugena labiau įšilusius paviršinius vandenis. Tokios vietos žuvis vilioja ne tik dėl šiltesnio vandens, kuriame jos jaučiasi komfortiškiau ir yra aktyvesnės. Pavasarį šilto vandens zonose pirmiausiai ima rastis įvairių vandens gyvių, kuriais žuvys maitinasi, todėl ir tikimybė čia sėkmingai pameškerioti yra žymiai didesnė nei kitur.
