Ar verta meškerioti pūgžlius?
Perfrazuojant vieną patarlę: „Kai niekas nekimba – ir pūžlys yra žuvis“ galima pasakyti, kad verta. Ypač vasario mėnesį, kada kitos žuvys būna įnoringos – pūgžlys savo kibimu maloniai džiugina. Sugauti šį ešerio pusbroliuką nėra taip paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti. Kartais šis spygliuotas ešeržuvių būrio atstovas sugeba įkyriai virpinti žieminės meškerės sargelį, bet ant kabliuko taip ir nepakibti. Ir pagaliau, vieną kitą pūgžlioką pagavus, staiga kiti jų broliai ir sesės kažkur „magiškai“ dingsta. O rasti „Smetoniško standarto“ išverstaakius kartais būna išties sunku. Greičiausiai pasirodo mažieji pūgžliukai – kokioje nors karšinėje duobėje, belaukiant plačiašionio.
Tai kur gi ieškoti pūgžlių?
Pūgžliai Lietuvoje gyvena daug kur: upėse, ežeruose, tvenkiniuose, Kauno ir Kuršių mariose. Upėse juos lengviausia aptikti netoli duobės krašto, prie kranto esančiuose sulėtinimuose ir pagilėjimuose. Ežeruose šių „spygliuočių“ verta ieškoti šalia karšinių duobių, ar net jose. Tvenkiniuose – šalia buvusio upelio vagos. Žinoma, tai – tik gairės, kaip ir ešerių, taip ir pūgžlių būreliai turi savo „mėgstamiausias“ žiemojimo vietas konkrečiame vandens telkinyje.
Įrankiai ir gaudymo „technika“
Pūgžlių žūklei nieko įmantraus tikrai nereikia. Tiks žieminė plūdinė meškerė arba sportinė „balalaika“ su sargeliu. Pūgžlys nėra išrankus ir masalui. Tai gali būt avižėlė su keliais trūkliais, ar dzykelis užmautas ant paprasto kabliuko. Svarbu kad masalas liestų ar net gulėtų ant dugno. Virpinti meškerės, pūgžlių žūklėje, nėra būtina, bet laikas nuo laiko supurtyti ant dugno gulintį masalą tikrai verta. Toks „akibrokštas“ paprastai priverčia išverstakį pūgžlį paragauti keistai besielgiančio objekto.
Jaukinimas ir „egzotiškas“ masalas
Reikia pasakyti, kad kaip ir ešerius, taip ir jų pusbrolius pūgžlius „teigiamai“ veikia jaukinimas gyvūninės kilmės pašarais. Nuleista į eketę šėryklėlė su uodo trūklio lervomis, tikrai vilios, o vėliau ir išlaikys pūgžlių būrelį ilgiau, nei viena lerva besiraitanti ant jūsų kabliuko.
Upėse , žvejojant pūgžlius žiemą, galima ant kabliuko kabinti gabaliuką nedidelio slieko. Toks šiais laikais gan egzotiškai šaltajam metų laikui skambantis masalas puikiai vilioja „išverstaakius“ ir „varžybose“ su uodo trūklio lerva pasirodo ne ką blogiau už hemoglobino prisodrintą padarėlį.
