Aukšle vadiname mažutę, pailgą ir plonutę žuvytę, kuri pasižymi labai šmaikščiu judėjimu ir nuolatos plaukioja būreliais viršutiniuose jų gyvenamosios vietos vandens sluoksniuose, dėl to ją kitaip dar viršundene vadina.

Jos kūno šonai suspausti, ilgumas 4,5 — 5 kartus praneša aukštumą, o aukštumas — 2,5 kartus storumą. Nasrų anga padėta snukelio gale ir viršun atgręžta, kitaip tariant, paužulniai prapjauta. Apatinis žandas kiek prasikišęs, smakras, žandus sučiaupus, telpa atatinkamame tarpužandžio įlinkime. Akys sidabrinės spalvos. Ryklės dantų dvi eili: 2.5 — 5.2. Kūno paviršius apaugęs milsniomis ir plonutėmis skujomis, kurios jų kišenėlėse labai palaidai laikosi. Nugaros pelekų turi vieną, jisai trumpas, turi 3 kietus ir aštuonis minkštus spindulius. Pauodegio pelekas ilgokas ir užaugęs tuojau po nugaros peleku. Pilvo ir pauodegio pelekų protarpio pilvo briauna aštriu pakraščiu, nes jo skujos suaugusios stogo šelmens pobudžiu. Uodegos pelekas giliai iškirptas. Kūno viršų, t. y. nugarą, aukšlė turi pilkai mėlyną, žalsvo atspalvio (kiti sako: tamsiai pilką, melsvą — plieno spalvos). Šonai ir apačia, papilvė, baltos sidabro spalvos ir gražiai vandenyje tviska, užtat ir pasako mūsų sodiečiai, kad aukšlė balta, sidabrinė žuvytė. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, visi likusieji pelekai be spalvos, pilvo ir pauodegio pelekų pamatai gelsvos oranžinės spalvos. Dažnokai tenka susidurti su aukšlės kūno pakitėjimais, pavidalu, ir spalvos atžvilgiais, pav., ežerinės aukšlės žymiai platesnio kūno, tai pareina nuo jų gyvenimo sąlygų ypatumo ir kitų aplinkybių. Didumo aukšlė teužauga ligi 10 — 15 cm ilgio ir 14 g svorio; retai jos siekia 20 cm ilgio ir 40 g svorio.

Aukšlė sutinkama bet kuriame gėlajame vandenyje, ežeruose ir upėse, kad tiktai vanduo čionai nors truputį sruventų, nes tekantį vandeni jinai, mėgsta labiau kaip stovintį. Kalnų vengia. Upių žiotyse ir marėse kartais būrių būriais susirenka. Minta planktonu, mažomis kirmėlėmis ir vabzdžiais.

Pavasario sulaukusios aukšlės pasipuošia vestuvių drabužiais: gauna baltų spuogelių, kurie išberia jų galvą aplinkui akis. Renkasi dideliais būriais ir kyla aukštupiu nerštų. Daugelis taip bekeliaujančių aukšlių patenka upėse įvairių dirbtuvių ir fabrikų atmatų sutrynuosna ir žūsta, o kitas jų išgaudo plėšrieji paukščiai ir žuvys, kurie seka tokiais bekeliaujančių aukšlių būriais. Patsai jų nerštas įvyksta Gegužės — Birželio mėn. protarpiu ir vyksta kur nors pakrančių žolėse arba akmenuotame dugne. Aukšlės, kurios ir taip pasižymi judriu būdu, neršto metu labai jaudinasi ir be perstogės šokinėja vandens paviršium. Išneršti kiaušinėliai paliekami ant kietų, augalų, vandenin sukritusių žabų arba akmenų. Pastebėta, kad iš pradžios neršti senės aukšlės, o vėliau jauniklės.

Daugiau apie aukšles skaitykite portale gowild.lt

Gowild.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Spalvos: matykite jas, kaip mato žuvys

2018-07-14 13:40 Pasidalijimų 22 Komentarų 1

5 patarimai, kaip teisingai paleisti žuvį

2018-06-13 09:20 Pasidalijimų 14 Komentarų 8

Vaizdo įraše pademonstravo, kaip gimsta naujos žuvys

2018-05-24 14:01 Pasidalijimų 9 Komentarų 1

Žvejo ABC: kuo ir kaip gaudyti populiariausias gegužės žuvis

2018-05-22 13:30 Pasidalijimų 86 Komentarų 2

Žvejo ABC: kas geriausiai kimba gegužę?

2018-05-21 13:00 Pasidalijimų 55 Komentarų 1