Žuvys gali sirgti infekcinėmis, invazinėmis ligomis. Infekcines ligas sukelia virusai, bakterijos ir grybai. Invazines ligas gali sukelti pirmuonys, įvairios kirmėlės, vėžiagyviai, moliuskai. Parazitizmas – tai organizmo (parazito) gyvenimo būdas, naudojantis kitu organizmu (šeimininku) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto šaltiniu.
Parazitai, gyvenantys žuvų kūno paviršiuje – ant odos, pelekų, žiaunų ir mintantys jų krauju ir kitais audiniais, vadinami ektoparazitais, o parazitiniai organizmai, gyvenantys žuvų organų, audinių, ląstelių viduje ir kraujyje, vadinami endoparazitais.
Vieni žuvų parazitai turi tik vieną šeimininką, o kiti – du ir daugiau. Žuvys, kuriose parazitas gyvena, subręsta ir išskiria kiaušinėlius, vadinamos galutiniais šeimininkais, o žuvys, kuriose gyvena parazitų lervos, vadinamos tarpiniais šeimininkais. Štai dvi dažniausiai pasitaikančios ligos, kurias sukelia žuvyse paratizuojančios kirmelės.
Juodadėmė (postodiplostomozė)
Šią ligą sukelia digenetinių siurbikių (Posthodiplostomum cuticola) metacerkarijos. Meškeriojant kuojas, plakius, karšius, raudes, ešerius ir kt. žuvis dažnai galima pastebėti žuvis su juodais taškais, juodomis dėmėmis. Tai tipiškas juodadėmės (postodiplostomozės) simptomas – žuvies kūno paviršiaus taškinė pigmentacija.
Šis pigmentas (hemomelaninas) kaupiasi apie metacerkarijų cistas. Susidariusios metacerkarijos yra kriaušės formos ( 0,7‒1,5 mm ilgio ir 0,3‒0,5 mm pločio). Siurbikių metacerkarijos incistuojasi ir kaupiasi žuvų odoje, raumenyse. Apsikrėtusios žuvys lėtai plaukioja, laikosi viršutiniuose vandens sluoksniuose, silpnai reaguoja į aplinkos veiksnius.
Tokios nusilpusios žuvys tampa lengvu paukščių grobiu. Garninių paukščių žarnyne siurbikių metacerkarijos per 3–7 paras virsta suaugusiomis smulkiomis (iki 1,5 mm ilgio) siurbikėmis. Jos žuvų žarnyne gali parazituoti iki 12 parų. Suaugusios siurbikės paukščių žarnyne pradeda išskirti kiaušinėlius. Jie su paukščių išmatomis patenka į vandenį. Vandenyje iš kiaušinėlių išeina miracidijos. Jos susiranda tarpinį šeimininką (Lymnaea genties moliuską) ir į jį įsiskverbia. Čia jos dauginasi ir virsta cerkarijomis. Pastarosios palieka moliuskus ir suradusios žuvį skverbiasi į žuvies odą, po epidermiu, į raumenis.
Po kurio laiko čia jos virsta metacerkarijomis. Jos yra invazinės galutiniams šeimininkams. Žuvimis mintantys paukščiai priryja apsikrėtusių žuvų ir suserga juodadėme. Juodadėmė labai pavojinga žuvų jaunikliams. Sergančioms žuvims, ypač jaunikliams, iškrypsta stuburas, sulėtėja augimas, žuvys liesėja ir net žūva. Suaugusios žuvys atsparesnės šiai ligai. Jos serga rečiau. Juodadėmė įtariama remiantis epizootologiniais ir klinikiniais duomenimis. Tiksli diagnozė nustatoma, kai mikroskopu tiriamose sergančių žuvų odos kapsulėse randama juodadėmės metacerkarijų.
Mūsų vidaus vandenyse (ežeruose, kituose telkiniuose) pasitaiko karšių, raudžių, kuojų ir kitų žuvų su išsipūtusiu pilvu. Jame randamas plokščias, baltas arba silpnai gelsvas kaspinuočio (Ligula intestinalis) plerocerkoidas. Tai ryškiausias liguliozės simptomas. Kaspinuočio plerocerkoidai stambūs, kūno ilgis siekia 5‒120 cm, plotis 0,5‒1,5 cm. Jie, parazituodami žuvies kūno ertmėje, įsiterpia tarp vidaus organų, juos spaudžia, sutrikdo vidaus organų funkcijas, apykaitos procesus.
Apsikrėtusios žuvys silpnai reaguoja į išorinius dirgiklius, vangiai plaukioja, laikosi arti vandens paviršiaus, nesimaitina, liesėja ir dažnai žūva. Sergančių žuvų pilvelis būna išsipūtęs, pilvelio sienelės dažnai suplyšta.
Sergančias žuvis lengvai pagauna ir praryja galutiniai šeimininkai (žuvėdros ir kiti vandens paukščiai). Jų žarnose plerocerkoidai (lervos) tampa suaugusiais kaspinuočiais ir pradeda išskirti kiaušinėlius. Jie su paukščių išmatomis patenka į vandenį. Iš jų susiformuoja lervos ( koracidijos). Jas praryja ciklopai ‒ tarpiniai šeimininkai. Jų organizme koracidijos auga ir virsta lervomis ‒ procerkoidais. Jie yra invaziniai žuvims. Užsikrėtusius ciklopus praryja įvairios karpinės žuvys.
Jų žarnyne procerkoidai auga ir per 10–14 mėnesių iš jų susiformuoja galutiniams šeimininkams invaziniai plerocerkoidai. Kai apsikrėtusias plerocerkoidais žuvis praryja galutiniai šeimininkai paukščiai (žuvėdros ir kiti vandens paukščiai), jų žarnose kaspinuočių lervos virsta suaugusiais kaspinuočiais ir pradeda išskirti kiaušinėlius.
Liguliozė dažniau sutinkami ežeruose, rečiau upėse, tvenkiniuose. Ligulioze serga kuojos, raudės, karosai , karšiai, plakiai it kt. Žuvys liguliozėssukėlėjais apsikrečia dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais, nes tada jos minta daugiausia zooplanktonu. Daugiausia nuostolių padaro karšių liguliozė. Žuvų liguliozė įtariama remiantis epizootologiniais duomenimis, klinikiniais simptomais ir stebint žuvų elgesį. Tiksli diagnozė nustatoma, kai skrodžiamose žuvyse randama liguliozės plerocerkoidų.
