Metodo esmė – išnaudojant žuvų fiziologinės osmoreguliacijos mechanizmą, žuvys yra trumpam paeiliui patalpinamos į didelio druskingumo vandenį ir po to iškart į kalceino gėlavandenį tirpalą.
Dėl didelių vandens druskingumo skirtumų, kalceino tirpalas daug efektyviau ir greičiau įsigeria į kaulines struktūras (kaulus, pelekų spindulius, žvynus), nes sūriame vandenyje žuvys iš pradžių difuziškai praranda kūno skysčius, o sugrąžinus į gėlą vandenį, kalceinas efektyviai skverbiasi atgal į audinius. Apšvietus žymėtą žuvį ultravioletine šviesa, ant pelekų spindulių, žiaunadangčių, žvynų yra aiškiai matomos žaliai fluorescencinės žymės.
Metodas leidžia greitai ir efektyviai sužymėti didelius kiekius jaunų žuvyčių ir tuo pačiu yra saugus ir nekenksmingas žuvims, tai buvo patikrinta kitose šalyse atliktais tyrimais su skirtingomis žuvų rūšimis. Šis žymėjimo būdas Lietuvoje buvo taikomas pirmą kartą ir puikiai pavyko – iš visų sužymėtų žuvų jauniklių per 12 valandų po procedūros krito tik 0,03 %.
Kitą dieną sužymėtos žuvytės buvo sėkmingai pervežtos ir išleistos į šešias įveisimo plane atrinktas upes. Čia jos bus stebimos ištisus metus, analizuojant erdvinio pasiskirstymo ir tankio pokyčius. Toks žymėjimas reikalingas ištyrinėti lašišų ir šlakių jauniklių mirtingumo priežastis, nustatyti, ar efektyvūs karališkų žuvų įžuvinimo darbai.
