Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus duomenimis, į šalies vandens telkinius 2019 m. įveista 1,59 mln. vnt. ungurių, 44,84 tūkst. vnt. karpių metinukų, 36,1 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų, 185,8 tūkst. vnt. lašišų, 162,21 tūkst. vnt. šlakių, 52,9 tūkst. vnt. sterlių, 55 tūkst. vnt. lynų, 15 tūkst. vnt. skersnukių, 10 tūkst. vnt. kiršlių, 4 tūkst. vnt. ūsorių, 0,6 tūkst. vnt. baltųjų amūrų ir 331,2 tūkst. vnt. margųjų upėtakių jauniklių.
Žuvininkystės tarnyba valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Praėjusiais metais į vidaus vandens telkinius įveista 3,06 mln. vnt. lydekų, 403,1 tūkst. starkių, 5,98 mln. vnt. vėgėlių ir 55 tūkst. vnt. šamų. Iš viso į 65 upes, 148ežerus, 31 tvenkinį, 4 marias išleista apie 11,99 mln. vienetų įvairių rūšių žuvų jauniklių.
Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vidaus telkinius 2019 m. planu, gaudė ir į numatytus vandens telkinius perkėlė 3,85 tūkst. vnt. siauražnyplių vėžių. Vėžiai įveisti tuose vandens telkiniuose, kur jie istoriškai gyveno, kur nėra natūralių jų priešų – ungurių ir invazinių vėžių.
2019 metais, kaip ir ankstesniais metais, daug dėmesio buvo skiriama lašišinių žuvų, t. y. lašišų, šlakių ir margųjų upėtakių, paauginimui ir įveisimui į Lietuvos upes. Įrodyta, kad vienas iš efektyviausių ir plačiausiai taikomų būdų greitai ir efektyviai gausinti žuvų išteklius yra žuvivaisa – tai net dešimt kartų efektyvesnis žuvų veisimas nei natūralus nerštas. Remiantis Lietuvos mokslininkų 2015–2017 m. atliktais tyrimais, ši Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos vykdoma veikla duoda puikių rezultatų – Lietuvos upėse žuvų ištekliai gausėja.
Ypač vertingas žuvis – lašišas ir šlakius – Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poskyriai dirbtinai veisia ir augina nuo 1998 metų, kai ES ir Lietuvos biudžeto lėšomis buvo pradėtos įgyvendinti šių žuvų išteklių atkūrimo programos. Jose buvo numatytas ne tik dirbtinis veisimas, bet ir nerštaviečių apsauga, migracijos sąlygų gerinimo darbai, žuvų praėjimo takų statyba bei kt.
Galima pasidžiaugti, kad po reikšmingų įveisimo darbų atsistato margųjų upėtakių ištekliai. Pagal mokslininkų rekomendacijas iki 2020 m. į Lietuvos upes kasmet išleista virš 200 tūkst. vnt. margųjų upėtakių jauniklių. 2019 m. šios žuvys buvo išleistos į 53 upes ir upelius. Įveisimo darbai tęsiami.
2019 m. Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai pirmą kartą Žuvininkystės tarnybos istorijoje atliko dirbtinį ūsorių veisimą ir gavo pirmąsias gyvybingas ūsorių lervutes. Išsiritusios ūsorių lervutės buvo auginamos Pietų regiono žuvivaisos skyriuje, Laukystoje. Paauginti iki 2 g svorio ūsoriai spalio mėnesį buvo išleisti į Neries upę.
Bendradarbiaujant su Vokietijos Leibnico instituto mokslininkais, 2019 m. buvo tęsiami aštriašnipių eršketų įveisimo į šalies vandens telkinius darbai. Nuo 2011 m. į Lietuvos upes įveista 197,25 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų. Kad darbai vykdomi sėkmingai ir jaučiamas šių žuvų populiacijos pagausėjimas, galima spręsti iš žvejų atsiliepimų – aštriašnipių eršketų sugaunama vis dažniau. Žuvininkystės tarnybos specialistai nuolat ragina žvejus paleisti sugautas žuvis, kad aštriašnipių eršketų ištekliai būtų atstatyti iki reikiamo lygio.
Žuvininkystės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos 2019 m. sėkmingai tęsė pradėtus ungurių išteklių atkūrimo darbus. Praėjusiais metais, įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“, į Lietuvos vandenis išleistas rekordinis kiekis vietoje paaugintų ungurių. Žuvys išleistos į 96 vandens telkinius, kurie išsidėstę 31 rajono teritorijoje.
Norisi pasidžiaugti, kad Žuvininkystės tarnybos vykdomi darbai kelia susidomėjimą ir tarptautiniu lygiu. Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos specialistų sukaupta patirtis žuvivaisos srityje ir vykdomų darbų rezultatai dažnai tampa geru pavyzdžiu kitų šalių specialistams. Tarptautinis bendradarbiavimas tapo ne vieno įgyvendinto projekto sėkmės garantu tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse.
