Čia kalbu apie tokius niuansus kaip meškerės statymą, šėryklų pasirinkimą, užmetimo techniką, nesipainiojančias sistemėles ir taip toliau. Vienas iš tokių niuansų yra ir dugninės koto viršūnėlės pasirinkimas. Kokia viršūnėlę rinktis meškeriojant upėje? Kokią stovinčiame vandenyje, kai banguoja? Kaip pasirinkti viršūnėlę, kad pamatyti atsargius delninių karšiukų kibimus? Klausimų iš tikro galėčiau sugalvoti ir daugiau, bet tikslingiau turbūt būtų aptarti viską nuosekliai ir klausimų tuomet turėtų nelikti.
Šį rašinį suskirstysiu į šešias dalis. Pirmos penkios bus labiau teorinės ir kuo labiau objektyvios, o šeštoji ir paskutinė bus praktinė ir labiau subjektyvi.
Kas tos uncijos?
Uncija yra vienas iš imperinių masės vienetų ir žymimas Oz. Viena uncija lygi 28,3 g. Pagrindinės šalys kurios šiuo metu vis dar plačiai naudoja būtent imperinę matų sistemą yra JAV ir Didžioji Britanija. Būtent pastarojoje ir imta žymėti dugninės viršūnėlių galią būtent uncijomis. Kad ir kaip be būtų keista, tačiau beveik visos be išimties kotus dugninėms gaminančios firmos žymi viršūnėles būtent uncijomis nors jos neparduoda tų kotų būtent Didžiojoje Britanijoje.
Viršūnėlės galia nustatoma gana paprastu būdu. Sakykim, viršūnėlę pažymėtą „1 Oz“ (arba viena uncija) laikant horizontaliai už storojo galo ir prie jos plonojo galo prikabinus būtent 28,3 g. svorį (būtent 1 unciją), viršūnėlė turėtų išsilenkti taip, kad liestinės prie storojo ir plonojo galų sudarytų statų, 90 laipsnių kampą.
Verta paminėti, kad šis viršūnėlių žymėjimas gali gerokai skirtis tarp skirtingų gamintojų. Sakykim, vieno gamintojo viršūnėlė pažymėta „1 Oz“ bus kietesnė ir galingesnė nei kito gamintojo viršūnėlė pažymėta „2 Oz“. Paprastai Didžiosios Britanijos žūklės įrankių gamintojų viršūnėlės būna gana tiksliai sužymėtos.
Na, o dabar ką reiškia šis viršūnėlių žymėjimas? Iš tikro, viršūnėlių galios žymėjimas yra orientacinis reikalas, tačiau ir iš esmės žymi maksimalų užmetimo svorį. Taigi, sakykim su viršūnėle pažymėta „1 Oz“ rekomenduojama mėtyti svorius būtent iki 1 uncijos (arba 28,3 g.) masės. Iš esmės, šios taisyklės reiktų laikytis, nes kitokiu būdu padidėja tikimybė kad viršūnėlė vėliau ar ankščiau lūš.
Anglies ar stiklo pluoštas?
Šiuo metu yra dvi pagrindinės medžiagos iš kurių gaminamos viršūnėlės dugninėms: anglies pluoštas ir stiklo pluoštas. Kiekviena iš šių medžiagų turi savo privalumų ir trūkumų.
Pirmiausia apie stiklo pluoštą. Stiklo pluoštas yra tvirtesnis nei anglies pluoštas, todėl iš stiklo pluošto įmanoma pagaminti plonesnes ir jautresnes viršūnėles. Dar vienas stiklo pluošto privalumas yra tame, kad paprastai tokios viršūnėlės būna pigesnės, nei analogiškos anglinės. Tuo stiklo viršūnėlių privalumai ir baigiasi.
Dabar šiek tiek apie anglines viršūnėles. Anglies pluošto viršūnėlės turi gerokai daugiau privalumų ir lenkia stiklines visais parametras išskyrus jau paminėtuosius. Anglinės viršūnėlės yra gerokai lengvesnės nei stiklo pluošto analogai: kartais masė gali skirtis net dvigubai, o turint omenyje, kad ši masė yra tokio gale, tai dėl „Peties taisyklės“ viso dugninės koto pojūtis gali gerokai skirtis. Dar vienas anglies pluošto viršūnėlių privalumas yra tame, kad jų vibracija yra trumpesnė ir jos greičiau atsistato į pirminę poziciją. Tai aktualu užmetant, nes leidžia pasiekti didesni užmetimo nuotolį ir taip pat sumažina valo apsisukimo, apie žiedus užmetimo metu, tikimybę. Kibimo indikacija taip pat gali būti geresnė tuomet, kai žuvis lėtai atleidinėja įtempta viršūnėlę.
Apibendrinant, stiklines viršūnėles reiktų rinktis tuomet, kai reikia jautrių iki 1 uncijos viršūnėlių.
Viršūnėlės akcijos
Kaip žinome, kotai žymimi greitomis, parabolinės ir lėtomis akcijomis. Panašiai yra ir su viršūnėlės. Rimtesni žūklės įrankių gamintojai siūlo net viršūnėles dugninėms kurių akcijos skiriasi. Iš esmės yra greitos ir lėtos viršūnėlės.
Greitos akcijos viršūnėlės rekomenduojamos tuomet, kai meškeriojamos atsargiai kimbančios ir smulkesnės žuvys. Taip yra todėl, kad žuviai kimbant lenkiama tik trumpa viršūnėlės dalis prie pat galo. Taigi, net ir atsargūs kibimai užregistruojami greitų viršūnėlių kaip padorūs sulenkimai.
Lėtos akcijos viršūnėlės yra universalios, tačiau prasčiau parodo atsargius kibimus. Dar verta paminėti, kad lėtos akcijos viršūnėlės dažniausiai geriau „susilieja“ su pačiu dugninės kotu.
Šiek tiek apie žiedelius
Dugninės viršūnėlės žiedai paprastai būna gana maži. Tik galingesnės klasės dugninės kotų viršūnėlių žiedai dažnai būna didesni.
Maži viršūnėlės žiedai, dėl mažesnės masės suteikia dugninėms kotams smagumo, padeda greičiau atsistatyti viršūnėlei po užmetimo ir panašiai.
Savo ruožtu didesni žiedai padeda valui lengviau praeiti per juos, todėl galima užmesti toliau. Tai taip pat galioja ir shockleader‘io mazgui – jis pereina per didesnius žiedus lengviau. Na, o svarbiausias didesnių žiedelių privalumas yra tame, kad per juos pereina prie valo prilipusios augalų liekanos arba ledukai (kai spaudžia šaltukas).
Taip pat reiktų atkreikti dėmesį ir žiedus ne tik ant viršūnėlės bet ir ant koto, ir žiedų išdėstymą, kai viršūnėlė įstatyta į kotą. Idealiu atveju koto žiedų ir viršūnėlės žiedų išdėstymas turėtų sudaryti vaizdą, kad žiedai nuosekliai pereina nuo koto storgalio iki viršūnėlės – tiek žiedų dydžiu, tiek forma, tiek tarpais taip žiedelių.
Transportavimas
Rimtesni žūklės įrankių gamintojai savo asortimentuose turi specialių dėklų, kurie yra skirti būtent dugninių viršūnėlių transportavimui. Šie dėklai paprastai būna su sutvirtintomis sienelėmis, kad patikimai apsaugoti brangias ir trapias viršūnėles. Vis dėl to nebūtina į tokius dėklus investuoti, nes atsarginės viršūnėlės kuo puikiausiai apsaugomos ir plastikiniuose vamzdeliuose, kurie būna komplekte, kai įsigyjate kotą. Šių standartinių vamzdelių trūkumas yra tik toks, kad juose telpa tik kelios viršūnėlės.
Taigi, jeigu norite visas savo dugninių viršūnėles transportuoti vienoje vietoje, teks investuoti į specializuotą dėklą. Kitas variantas gali būti – santechnikos skyriuje nusipirktas reikiamo ilgio ir itin tvirto plastiko vamzdis. Jo galai po to gali būti užkemšami kamščiamedžio ar kitokios minkštesnės medžiagos kamščiu. Būtent tokį variantą naudoju ir pats – toks dėklas gerokai tvirtesnis nei pirktiniai.
Rekomendacijos
Prisipažinsiu tik prieš keletą metų galiausiai suradau mano žūklės stiliui geriausiai tinkančias dugninės viršūnėles. Prieš tai buvo visko – mėtydavausi, keisdamas jas prieš kiekvieną žūklę - neva, kad pritaikyti geriausią esamoms sąlygoms duotą dieną ir taip toliau. Iš tikro tai buvo problema, nes visada mėgau laikyti meškeres paruoštas dėkluose su ritėmis ir sistemėlėmis, o jei keiti viršūnėlę, tai dažnai ir sistemėlę reikėdavo perrišti. Mano nuomone, tai laiko gaišimas – visada noriu kuo greičiau užmesti atsidūręs prie vandens, o ne knistis tarp kalno viršūnėlių, rišti sistemėles ir panašiai.
Galiausiai suradau, kad ant lengvos/vidutinės klasės (light/medium) dugninių man geriausiai veikia 2,5 uncijos anglinės, lėtos akcijos viršūnėlės pagal Drennan klasifikaciją. Mano nuomone, tai yra puikus kompromisas tarp patikimumo/universalumo ir jautrumo. Nuo to laiko, kai ėmiau naudoti būtent tokios galios viršūnėlės, nebereikia jų keisti prieš kiekvieną žūklę ir tikrai negaliu skųstis, kad nematau kibimų. Vis dėl to, tikiu, kad tokios galios viršūnėlės gali kai kuriems pasirodyti per standžios, nes neva nesimatys kibimai. Su tuo nesutinku. Mano nuomone su standesne viršūnėle galima įtempti valą tik tiek, kad viršūnėlė iš esmės būtų tiesi, ir tuomet net atsargūs kibimai pakankamai gerai matosi. Kai viršūnėlė standesnė, tuomet atsiranda nemažai man svarbių privalumų:
• Lengviau užmesti/galima užmesti toliau
• Mažesnė tikimybė, kad valas persimes per galūnėlės žiedus užmetant
• Nereiks keisti viršūnėlės pasikeitus sąlygos (padidėjus srovei; pakeitus šėryklą ir pan.)
• Mažiau judinamos bangų/vėjo
Na, o į sunkesnės klasės dugninės kotus (heavy/distance) visada įstatau galingiausias viršūnėles kokios būna komplekte – paprastai 3 ar 5 uncijų. Priežastys lygiai tokios pačios, kaip ir su lengvos/vidutinės klasės dugninėmis.
Apie picker‘ius ir viršūnėles jiems šį kartą nepasakosiu – tai labai jau specifinis reikalas, kuriam ateityje greičiausiai paskirsiu atskirą rašinį.
Pridursiu, kad neperšu savo požiūrio, tau, šio žurnalo skaitytojau – tiesiog išsakiau, kas man puikiai veikia pastaruosius keletą metų. Na, o jei sugalvosite supaprastinti savo dugninės viršūnėlių pasirinkimą, vadovaudamiesi mano praktika – šio rašinio tikslas bus pasiektas.
Pabaigai, tikiuosi, kad suradote naudingos informacijos kažkurioje šio pasakojimo dalių. Bet kokiu atveju, jei jaučiate, kad kažkas nevisai gerai veikia kas liečia jūsų dugninės viršūnėlių pasirinkimą – dabar turėtų būti lengviau.
