Šiuolaikinės dugninės tėvynėje, Anglijoje, taip pat žūklės dugnine vajus – rengiami dugninės čempionatai ir pavienės varžybos, į kurias net sunku gauti bilietą! Na, bet šį kartą ne apie tai. Noriu apžvelgti kabliukų modelius dugninei, kuriuos laikui bėgant atsirinkau ir naudoju savo žūklėse. Tikiu, kad dalis mano aprašytų kabliukų modelių galėtų atrasti vietą ir kitų dugninės fanų pavadėlinėse.
Pradėsiu nuo paaiškinimo, kodėl, mano nuomone, kabliukai dugninei turi būti kitokie, nei, sakykim, plūdinei, gaudant tokio pačio dydžio/rūšies žuvis ir naudojant tuos pačius masalus.
Tikiu, kad kai žuvis sugriebia masalą, esantį ant delikačios plūdinės sistemėlės kabliukų, ji nebūtinai iškarto supranta, kad kažkas negerai, o meškeriotojas tuo metu jau mato kibimą ir gali bandyti jį realizuoti. Dugninės atveju, kai meškeriotojas pamato kibimą, žuvis tuo metu tikrai jau žino, kad kažkas negerai. Greičiausiai kabliuko smaigalys jai jau truputį įsmigo ir ji bando įtartiną masalą išspjauti.
Supraskite teisingai, tikrai nenuvertinu dugninės kaip žūklės metodo dėl to, kad jis nėra toks delikatus. Priešingai, labai mėgstu meškerioti dugnine ir manau, kad šis žūklės būdas yra toks efektyvus, nes jis yra šiek tiek grubesnis. Tikiu, kad kažkuri meškeriotojų dalis nesutiks su šiuo teiginiu, kad žūklė plūdinė yra delikatesnis žūklės metodas, nei žūklė dugnine. Neva meškeriojant dugnine naudojami pinti valai, 0,5 uncijos viršūnėlės ir pan.
Esmė čia labai paprasta, daugeliu atveju, kad plūdininkui pamatyti kibimą, žuvis turi tempti valo atkarpą tarp plūdės ir kabliuko ir, žinoma, pačią plūdę. Dugninės atveju, žuvis turi tempti valo atkarpą tarp kabliuko ir dugninės viršūnėlės. Dugninės atveju ta valo atkarpa yra gerokai didesnė, todėl žuvis jaučia didesnį pasipriešinimą. Taip pat, pamąstymui, pabandykite prie labai delikačios, sakykime 0,5 uncijos, dugninės viršūnėlės pritvirtinti padoriai subalansuotą plūdinės sistemėlę ir tuomet tą plūdę panardinkite skandindami tą jautrią viršūnėlę gilyn. Pamatysite, kad tos itin jautrios viršūnėlės plūdė iš esmės neveikia ir ji lieka tiesi…
Na, bet grįžkime prie kabliukų dugninei. Juos renkuosi pagal keletą man svarbių kriterijų, kuriuos ir išdėstysiu.
Kriterijai
Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujuosi rinkdamasis kabliuką dugninei, yra šie:
Forma. Labiausiai vertinu „plataus“ lenkimo kabliukus. Sakydamas „platus” lenkimas, turiu omenyje didesnį nei įprastai atstumą tarp kabliuko kotelio ir smaigalio. Tokios formos kabliukai padidina tikimybę, kad žvynuotajai sugriebus masalą, kabliukas jai įsmigs į žabtus.
Dydis. Dugninei naudoju gerokai didesnius kabliukus, nei plūdinei. Sakykime, meškeriodamas plūdine ir naudodamas masalui vieną musės lervą, ją verčiau ant 16 nr. ar mažesnio kabliuko. Dugninės atveju tą patį masalą drįsčiau verti ant gerokai didesnio, kad ir 12 nr., kabliuko. Žinoma, kabliuko modelis būtų kitoks, nei plūdinei. Mėgstu didelius kabliukus, nes tai taip pat padidina tikimybę, kad žuviai kabliukas įsmigs vos tik jai sugriebus masalą.
Vielos storis. Itin svarbus kriterijus kabliukams skirtiems dugninei yra vielos, iš kurios jie yra pagaminti, storis. Kaip žinia, kabliukai gaminami iš metalo, o kadangi mėgstu didelius ir „plataus“ lenkimo kabliukus, tai jie turi būti ploni, kad jų masė būtų kuo mažesnė. Tikiu, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kai žuvis išspjauna masalą su kabliuku, yra būtent kabliuko masė. Taigi, man aktualu, kad kabliuko masė būtų kuo mažesnė. Žinoma, naudojant plonus kabliukus reikia įvaldyti gerą žuvies varginimo techniką, tačiau čia jau detalės. Daug svarbiau sulaukti to kibimo, o plonos vielos kabliukai būtent prie geresnio kibimo ir prisideda.
Aštrumas. Šis kriterijus labai paprastas: kuo aštresnis, tuo geriau; kuo aštrumas išsilaiko ilgiau – tuo geriau. Tiesiog kai kabliukas yra aštrus, tikimybė, kad kibimas bus realizuotas, visada yra didesnė.
Kaip surišti kilputę pavadėlio tvirtinimui?
Praeitame savo rašinyje apie kabliukus plūdinei, parodžiau, kaip pririšti kabliukus su lopetėlėmis prie valo. Lygiai tokį patį mazgą, kuris vadinasi whipping, naudoju ir dugninės pavadėliams, todėl apie tai nesikartosiu. Vis dėl to, kas yra priešingame pavadėlio gale nei kabliukas? Žinoma, kilputė, kurios pagalba pavadėlius galima saugiai transportuoti pavadėlinėse ir, reikalui esant, ta pati kilputė naudojama pavadėlio pritaisymui sistemėlėje. Taigi, pateiksiu keletą greitų žingsnių, kaip kiekvieną kartą surišti tokio pačio dydžio ir patikimas kilputes naudojant specialų įrankį. Tas įrankis – loop tyer (iš anglų kalbos išvertus būtų kilpų rišiklis), kuriuos savo asortimentuose turi Ringers Baits, Sensas, Preston Innovations ir kitos kompanijos. Žingsniai yra tokie:
- Valo atkarpoje suformuojama kilpa ir prispaudžiama prie rišiklio
- Valo kilpa perlenkiama aplink rišiklį
- Kita ranka, nei laikomas rišiklis, sugriebiama kilputė ir dvigubas valas einantis nuo jos. Iš esmės sudaroma kilpa aplink rišiklį iš dvigubo valo.
- Rišiklis imamas sukti. Užtenka dviejų apsisukimų. Svarbu laikyti rišiklio kotelį ir valą vienoje linijoje.
- Laikyta kilpute sugriebiama ir užveriama ant rišiklio kabliuko.
- Pakeičiamas valo laikymo kampas, ir tuomet dvigubas valas nuslenka nuo rišiklio
- Suformuota kilputė – lieka tik nukirpti nereikalingą valo atkarpą prie mazgo.
Varivas Gran Reger
Šie Varivas kabliukai yra mano mėgstamiausi kai delikačiai meškerioju dugnine. Įdomu tai, kad šiuos kabliukus man rekomendavo Renaldas Masionis, kuris yra labai gerai žinomas Lietuvos sportinės dugninės padangėje. Jis net tapo 2015 metų Lietuvos dugninės čempionu. Kaip netikėsi tuo, ką sako čempionas! Taigi, pabandęs šiuos kabliukus, likau patenkintas.
Kabliukai pasižymi tamsiai pilku matiniu paviršiumi, jie yra gana plonos vielos su šiek tiek į vidų palenktu smaigaliu. Šie kabliukai yra gana dideli, palyginus vielos storį. Taip pat, pagal vielos storį, šie kabliukai yra labai tvirti. Taigi, kol kas viskas tobula. Tik va aštrumo atžvilgiu, mano nuomone, galėtų būti geriau. Iš tikro šie Varivas kabliukai yra aštrūs, kol nauji, tačiau po kelių žuvų dalis aštrumo prarandama, tačiau ne tiek, kad reiktų kabliuką keisti.
Šių kabliukų dydžių žymėjimas yra japoniškas (ar bent jau tikrai ne europietiškas). Šiuo atveju 0 dydis reiškia mažiausią dydį, 1 – kiek didesnį ir taip toliau. Kabliukai gaminami 4 dydžių: 0–3. Sakyčiau, kad mažiausias 0 nr. šio modelio kabliukų atitinka europinį 16–18 nr., o didžiausias 3 nr. atitinka 12–14 nr. Visus šiuos dydžius naudoju, tačiau populiariausi yra 1 ir 3. Šie kabliukai yra su lopetėlėmis kabliuko pririšimui.
Šiais kabliukais dažniausiai gaudau kuojas ir nedidelius karšius. Yra tekę kovoti ir su daugiau nei 2 kg sveriančiais karšiais bei panašaus dydžio karpiukais, kuriems buvo įsmigęs būtent toks kabliukas. Neskubant ir varginant stambią žuvį atidžiai šie kabliukai tikrai nenuvilia.
Šie kabliukai puikiai tinka žūklei musės lervomis, „pinkomis“, uodo truklio lervomis, mažomis slieko atkarpomis ar kitais delikačiais masalais.
Rekomenduočiau mažiausius, 0 nr., kabliukus rišti prie 0,08 mm–0,09 mm skersmens valo, o didžiausius – prie 0,12 mm arba plonesnio.
Varivas Gran Kawamushi-Hard
Šiuos Varivas kabliukus taip pat rekomendavo jau minėtas Lietuvos dugninės asas.
Mano nuomone, šie kabliukai pasižymi tobula forma žūklei dugnine, nes jie yra labai „plataus“ lenkimo, o smaigalys, nors ir tiesus, tačiau jis yra šiek tiek palenktas į vidų. Žinoma, tiesus kabliuko smaigalys visada greičiau atbunka į vandens telkinio dugno akmenis ar kitus kietus darinius. Kas liečia aštrumą, šie kabliukai kaip ir prieš tai aprašyti tos pačios kompanijos Varivas kabliukai yra aštrūs kol nauji, tačiau pakankamai greit aštrumas sumažėja. Šie kabliukai gaminami 5 dydžių: nuo 00 nr. iki 3 nr. Pats naudoju tik nuo 00 nr. iki 1 nr., kitų dydžių kol kas neprireikė.
Kabliukai taip pat pasižymi labai plona viela, tačiau tvirtumo jiems netrūksta. Valo pririšimui kabliukai turi lopetėles. Taip pat šie Varivas kabliukai turi itin mažas užkarpėles, kurias dažniausiai pašalinu mažomis replytėmis. Kabliukų spalva yra gana įdomi – rudai auksinė.
Šiais kabliukais dažniausiai gaudau stambesnes kuojas ir karšius. Ypač gerai jie kabliukai veikia upėse. Žinoma, tik dėl tiesaus kabliuko smaigalio tašką žūklei reiktų rinktis tokį, kur ant dugno ne akmenys ar kriauklės.
Kabliukai idealiai tinka kelioms musės lervomis, kuokšteliui uodo truklio lervų, vidutinėms slieko atkarpomis ir įvairiems masalų sumuštiniams.
Rekomenduoju mažiausius, 00 nr., kabliukus rišti prie 0,09 mm–0,10 mm skersmens valo, o didžiausius, kokius naudoju, 1 nr. prie 0,13 mm arba plonesnio.
Guru F1 Pellet
Šiuos kompanijos Guru kabliukus ėmiau naudoti meškeriodamas dugnine neseniai. Iš esmės todėl, kad patys kabliukai rinkoje pasirodė tik prieš pusmetį ar dar mažiau. Kaip sako pats kabliukų pavadinimas, jie skirti žūklei komerciniuose vandens telkiniuose, naudojant minkštas peletes, ir taikantis į karpių ir karosų hibridus (anglų sportininkai juos praminė F1).
Jų forma žūklei dugnine puikiai tinka – „platus“ lenkimas, trumpas kotelis, į vidų lenktas smaigalys. Žinoma, jie yra šiek tiek storesnės vielos nei prieš tai aprašyti Varivas kabliukų modeliai. Tačiau aštrumo varžybas šie Guru kabliukai laimėtų į vienus vartus. Kai veri masalus ant šių kabliukų, nereikia naudoti jokios jėgos – masalai tarsi patys ant jų užslenka! Dar paminėsiu, kad šie kabliukai pasižymi beveik juoda matine spalva ir yra padengti PTFE, kas suteikia ilgaamžiškumo ir sumažina atspindžius nuo kabliuko.
Kabliukai gaminami nuo 14 nr. iki 22 nr., tačiau pats naudoju tik 3 didžiausius dydžius: 14 nr., 16 nr. ir 18 nr. Šie kabliukai yra be užkarpėlių.
Kadangi šie kabliukai pasižymi tvirtumu, naudoju juos tuomet, kai tikiuosi, jog tarp smulkesnės žuvies įsimaišys ir vienas kitas, meškeriotojų sportininkų terminologija kalbant, „bonusas“ – stambesnė žuvis. Taip pat visada renkuosi šiuos Guru kabliukus kai dugnas yra akmenuotas ir visi kiti kabliukų modeliai greit atšimpa, ko nepasakysi apie F1 Pellet.
Kabliukai dėl savo itin lygaus paviršiaus ir dėl to, kad yra be užkarpėlių, idealiai tinka uodo truklio lervoms, nes jų nepažeidžia užvėrimo metu. Žinoma, jie tinka ir musės lervomis, „pinkoms“, sliekams, batonui ir panašiai.
Rekomenduoju, 18 nr., kabliukus rišti prie 0,10 mm–0,12 mm skersmens valo, o didžiausius, 14 nr. prie 0,14 mm arba plonesnio.
Tubertini Serie 18
Prisipažinsiu, šiuos kabliukus naudoju gana retai, tačiau kelios dešimtys jų visada pūpso mano pavadėlinėje. Jie yra gana dideli, tačiau viela vis tiek išlieka pakankamai plona. Šiuos kabliukus naudoju tuomet, kai žuvis yra neįnoringa ir į kabliuko dydį nelabai kreipia dėmesį. Kartais net stambios kuojos maitinasi kaip pašėlę. Tuomet su dideliu kabliu galima jas agresyviau varginti ir tiesiog sugauti jų daugiau žūklės metu.
Kabliukai gaminami nuo 10 nr. iki mažyčių 24 nr. Pats naudoju tik didžiausius du: 10 nr. ir 12 nr. Kabliukai pasižymi ryškiai bronziniu atspalviu, lopetėlėmis valo pririšimui ir gana didelėmis užkarpėlėmis, kurias visada pašalinu.
Kabliukai tinka didesniems masalams: 4–5 musės lervoms, sliekams, kukurūzams bei įvairiems masalų sumuštiniams.
Rekomenduoju mažesniuosius, kokius naudoju, 12 nr., kabliukus rišti prie 0,13–0,15 mm, o didesnius, 10 nr. prie 0,16 mm–0,17 mm skersmens valo.
Pabaigai palinkėsiu išbandyti bent keletą mano aprašytų kabliukų modelių. Manau, tikrai vienas kitas „prilips“ ir galėsite juos sėkmingai naudoti savo žūklėse.
