Viskas būtų paprasta, jei valas būtų skirtas tik sugautai žuviai ištraukti. Tada galėtumėm naudoti pačias storiausias gysleles, nesibaimindami, kad užkibusi „gyvenimo“ žuvis nutrūks. Deja, valas turi „nuskraidinti“ į norimą vietą lengviausią plūdę, nemaišyti dirbtinio masalo „darbui, nesipinti sistemėlėse, o atsargiai kimbanti žuvis – jo turi nepajusti.

Bendrosios taisyklės

Logiškai mąstant – kuo grubesni žvejybiniai įrankiai, tuo turi būti storesnis ir valas. Ir atvirkščiai, kuo įrankiai subtilesni – tuo gyslelė turi būti plonesnė. Ir tai galima sakyti yra tiesa. Ne taip jau seniai, žvejai norintys gaudyti subtiliai, atsargiai kimbančias stambias žuvis, susidurdavo su valo pasirinkimo problema. Per ploną gyslelę žuvys galėjo nutraukti, bet į storesnę – žiūrėdavo gan įtariai. Atsiradus ploniems tvirtiems pintiems valas ši problema, iš dalies, išsisprendė.

Plūdinė meškerė

Šio tipo žūklėje valas atlieka itin svarbų vaidmenį. Tik tinkamai parinkta gyslelė, kartu su reikiamu meškerykočiu, leis be vargo užmesti lengvą, vos 2 g siekiančią plūdelę. Upėje – teisingai parinktas valo storis netrukdys plūdei „judėti“ srovėje, bus mažiau įtakojimas vėjo ir paviršinių srovių. Taisyklė čia paprasta – kuo lengvesnė plūdė. tuo pagrindinis valas turi būti plonesnis. Bendrai, plūdine meškere gaudant įprasto dydžio žuvis, jums turėtų pakakti 0,14 – 0,18 mm skersmens gyslelės. Bet yra ir keletas išimčių. Gaudant slankiojančia plūde, ir norint išvengti valo susipainiojimo, derėtų naudoti 0,20 – 0,22 mm skersmens valą. Panašiai vertėtų elgtis ir gaudant stambias, stipriai besipriešinančias žuvis, tokias kaip lynas ar karpis. Pavadėliai plūdinėje žūklėje parenkami atitinkamai – jie turi būti 0.02 – 0,04 mm plonesni už pagrindinį valą.

Dugninė meškerė

Šioje žūklės „disciplinoje“ pagrindinis valas privalo būti pakankamai storas. Vis dėl to, svoriai čia mėtomi dideli, valui tenka nemenkos apkrovos, todėl baidytis 0,22 – 0,25 mm monofilamentinio ar 0,10 – 0,12 mm skersmens pinto valo tikrai nederėtų. Dar storesni valai žvejojant dugnine naudojami jūroje ar besivaikant trofėjines gėlavandenes žuvis, tokias kaip karpiai ar šamai.

Dugninėje, ypač žvejojant Feederiu, skirtingai nuo plūdinės žvejybos, dažnai skirtumas tarp pavadėlio ir pagrindinio ar sistemėlės storių būna gan nemažas. Todėl esant dideliem valo skersmenų skirtumui, vertėtų naudoti amortizuojančios gumos atkarpą, žinomą kaip „Feeder gum“.

Žvejojant jūroje ir rišant sistemėles plekšnėms, reikėtų naudoti 0,35 – 0,40 mm skersmens valą. Tokia gyslelė mažiau pinsis, o jūrinių žuvų kibimui valo storis per daug įtakos neturi.

Spiningavimas

Čia pasirinktas valo storis turi atitikti naudojamų dirbtinių masalų dydį. Ypač „jautrūs“ valo skersmeniui yra maži, iš balzos medžio pagaminti vobleriukai. Tik ant plono valo šie mažyliai itin gražiai „žais“ vandenyje. Sukriukės, vartiklės ar džigai gali dirbti ir su storesniu valu, bet proporcijas geriau visada išlaikyti. Dar daugiau įtakos naudojamas spiningo valas turi žvejojant guminukais srovėje. Čia reikalingas kuo plonesnio skersmens valas tam, kad galėtumėme naudoti kuo lengvesnį galvakablį. Tam, žinoma, puikiai pasitarnaus ploni pinti valai. Iš kitos pusės, norint sulėtinti dirbtinio masalo skendimą, žvejojant tvičinginiais vobleriais ar meškeriojant silikoniniais masalais, tam, kad vilioklis vandens storymėje judėtų plastiškiau, galima naudoti ir storesnį valą, nei įprasta.

Muselinė meškerė

Kaip žinia, muselinėje žūklėje dažniausiai valo storis, o greičiau jo „galvos“ (mėtomosios storesnės valo dalies) sunkumas žymimas klasėmis arba gramais/greinais. Kadangi šioje žūklės disciplinoje mėtomas pats valas, todėl daug svarbesnis už skersmenį yra jo svoris. Pasirenkant muselinio valo klasę reikia atkreipti dėmesį ne vien į gaudomų žuvų dydį, bet ir į naudojamų masalų, meteorologinių sąlygų (vėjo), metimo nuotolio faktorius.

Konusinių pavadėlių, naudojamų muselinėje žūklėje, „galų“ storis taip pat priklauso ne vien nuo tikėto laimikio dydžio. Mažos sauso tipo muselės natūraliausiai atrodys ant 0,14mm ar net 0,12mm „galus“ turinčių pavadėlių. Tačiau didelės lašalo imitacijos ar strymeriai, „pareikalaus“ 0,22 – 0,25mm pavadėlio. Paprastas pavadėlis, prie kurio rišima pati muselė, parenkamas atitinkamai, dažniausiai 0,02mm plonesnis už konusinio „galą“.

Poledinė žūklė

Žiemą žvejojant avižėle naudojami pakankamai ploni, vos 0,08 – 0,10 mm storį siekiantys valai. Tokie „plaukai“ reikalingi tam, kad miniatiūrinis masaliukais kuo gražiau judėtų vandenyje. Tačiau nuo ledo žvejojant lydekas ar ešerius švytuoklėmis, galima naudoti ir 0,16 – 0,25 mm storio gyslelę, priklausomai nuo masalų dydžio ir gaudomų žuvų „trofėjiškumo“. Rišant „Velnio“ sistemėles, vertėtų naudoti net 0,28 – 0,33 mm storio valus tam, kad išvengtume bereikalingų painiojimųsi, o muselės bei pagražinti kabliukai galėtų gražiai „šokinėti“ ir „slidinėti“.

Kablys.lt

Kabliukai žūklei dugnine

2019-09-04 16:01 Pasidalijimų 4

Kabliukai žūklei plūdine

2019-08-31 15:45 Pasidalijimų 12

Netikėti meškeriotojo aksesuarai

2019-09-01 15:10 Pasidalijimų 12

Techniniai failai: „waggler“ plūdės

2019-08-05 14:14 Pasidalijimų 26

Techniniai failai: pavadėlinės

2019-08-01 13:24 Pasidalijimų 1 Komentarų 1

Plūdė – lazdelė ir ką galima ja sugauti

2019-06-03 14:15 Pasidalijimų 368 Komentarų 3

Kablio testas: „Boloniškojo“ tipo meškerykotis iki 70€

2019-05-27 18:45 Pasidalijimų 35 Komentarų 1