Pasičiupau iš jauno lazdyno pasidarytą meškerę ir pasileidau prie netoliese tyvuliuojančios užtvankos. Atpėdinęs prie užtvankos, mikliai prisirinkau saujelę apsiuvų, kurios ropinėjo betonine krantine. Tuomet atkabinau meškerės storgalyje įsmeigtą kabliuką. Visa plūdinės sistemėlė taip pat suvyniota ant pačios meškerės, taigi, kelis kartus ją pasukęs priešinga kryptimi, nei buvo užvyniota, aš jau pasiruošęs žūklei.

Užvėriau ant kablio apsiuvą ir užmečiau. Vos po kelių sekundžių plūdė dingo nuo vandens paviršiaus. Pakirtęs iškart bandžiau žuvį lupti iš vandens. Netrukus virš vandens pasirodė kiek daugiau nei pusė didelio ešerio ilgio. Staiga tik pokšt – trūko valas... Nei atsarginių kabliukų, nei sistemėlių neturėjau. Taigi, liko tik paleisti apsiuvas, nusviesti bevertį lazdyno kotą į bebryną ir nuleidus galvą pėdinti namo. Galvoje vis dar sukosi, ką tik atitrūkusio, ešerio balta papilvė ir raudoni pelekai.

Paklausite, kodėl taip „lupau“ žuvį? Arba kodėl neturėjau atsarginių kabliukų ir sistemėlių? Na, kai tau 6 ar 7 metai, tai, kaip sakoma liaudyje, „dar mokytis ir mokytis“. Bet kokiu atveju, tai yra tik vienos iš vaikystės žūklių prisiminimų nuotrupos. Žinoma, aprašytoji žūklė jau tuomet suteikė svarbių meškeriojimo pamokų – reikia būti pasiruošusiam ir, žinoma, mėgautis žuvies varginimu, o ne „lupti“ ją į krantą vos tik jai užkibus.

Na, bet nuo primityvių vaikystės žūklių persikelkime į šiandieną ir rimtesnę žūklę. Šiandien net vaikai meškerioja su padoriomis anglies pluošto meškerėmis su ritėmis. Kabliukų, plūdžių, blizgių, sukrių, valų ir kitų būtinų žūklės atributų deficito nėra – net daugelyje mažų miestelių yra žūklės parduotuvių. Visai mažuose miesteliuose įmanoma kai ką nusipirkti net turguose.

Žinoma, yra elektroninės parduotuvės, kur gali įsigyti, ko širdis geidžia, ir pirkiniai bus pristatyti tiesiai į namus. Iš tikro, meškeriotojai dažnai tampa savotiškais „pirkimo narkomanais“, nes yra iš ko rinktis ir kiekvienais metais išleidžiami nauji „tobuli“ įrankiai. Tai ypač pastebėjau meškeriodamas Anglijoje. Ten meškeriotojai turi labai daug įrankių. Dažnai jie net į žūklę pasiima tiek, kad prireikia elektrinių karučių, kurie visą mantą nuveža nuo automobilio į žūklavietę!

Sekti žūkles madas ar ne – kiekvieno meškeriotojo reikalas. Nematau nieko blogo, jei pamatau meškeriotoją, gaudantį su prieš dešimtmetį pagamintu kotu arba kitu kraštutiniu atveju, kai meškeriotojas perka kiekvieną naują produktą.

Na, bet šį kartą pakalbėsiu apie kitokius meškeriotojo aksesuarus. Iš tikro, visi iš mano žemiau paminėtų aksesuarų nėra gaminami meškeriotojams ar bent jau jų tiesioginė paskirtis niekaip nesusijusi su žūkle. Tikiuosi, kad sužinosite kažką naujo ir galbūt kažkurie iš mano paminėtų daiktų suras vietą ir jūsų žvejybiniame krepšyje.

Purvui – ne

Labai svarbus aksesuaras, kuris visada pūpso mano žvejybos krepšyje yra šepetys, kurį pirkau prekybos centre, automobilių skyriuje. Įtariu, kad šis šepetys yra skirtas automobilių ratlankių valymui, tačiau gal ir ne. Šį šepetį naudoju nuvalyti purvui po žūklės nuo platformos, batų, rūbų ir panašiai.

Taip pat šį šepetį naudoju nuvalyti jauko likučiams nuo ričių. Šepetį tiesiog suvilgau telkinio vandeniu ir nenaudoju jokių valiklių. Paminėsiu, kad šis šepetys yra puikios formos ir idealiai tinka pasiekti keblias platformos vietas prie kojų ar ant ritės rotoriaus. Švarūs daiktai visada tarnauja ilgiau ir taip pat smagu, kai įranga švari ir paruošta kitai žūklei. Iš tikro, ne vienas kolega meškeriotojas nusižiūrėjo šią idėją ir patys po žūklės šveičia savo įrankius naudodami panašius šepečius arba skolinasi maniškį!

Drėgmei – ne

Kaip žinia, drėgmė gadina net pačius geriausius įrankius. Na, o kadangi žūklė yra susijusi su vandeniu, tai natūralu, kad dalis meškeriotojo amunicijos anksčiau ar vėliau sudrėks. Na, o daiktams sudrėkus, korozija gana greitai viską sugadins. Labiausiai nuo drėgmės kenčia metaliniai ir mediniai daiktai.
Šią problemą sugalvojau įspręsti, panaudodamas silicio rutuliukų maišelius. Šiuos maišelius turbūt visi esame radę, pirkdami batus. Po keletą tokių maišelių laikau visose šeryklėlių dėžutėse, plūdžių dėžutėse, platformos stalčiuose, laidinių dėkluose, pavadėlinėse ir t.t.

Kur kurmiai?

Turbūt kiekvienas save gerbiantis plūdininkas arba dugninės fanas kartas nuo karto naudoja dirvožemį, kad pakeisti pirktinio jauko savybes. Žemė naudojama, kad pasunkinti jauką, sumažinti jauko mitybinę vertę ar dėl kitų priežasčių.

Idealiu atveju, žemę meškeriotojams išpurena kurmiai ir išstumia ją į paviršių, suformuodami kurmiarausius. Tuomet meškeriotojui lieka tik susemti purią žemę į talpą tolimesniems paruošimo procesams. Deja, kurmiarausį ne visada pavyksta surasti, ypač vėsesniuoju metų laiku, kai žemė labiausiai reikalinga.

Kastuvėlis žemei kasti
Kastuvėlis žemei kasti
© Andrius Lekstutis

Taigi, ką daryti? Žinoma, kai kuriais atvejais galima žemės įsigyti žūklės prekių parduotuvėje, tačiau šis produktas nėra pigus. Kita opcija – tiesiog prisikasti žemės, naudojant mažą daržininko kastuvėlį. Tokiu kastuvėliu daugumoje situacijų įmanoma pasiekti žemę, esančią po velėna. Žinoma, prisikastą žemę, dar reikės keletą kartų prasijoti pro jauko sietą, pašalinant augalų šaknis, akmenukus ir panašiai. Galutinis rezultatas bus gana arti kurmiarausio žemės.

Žirklės

Žūklėje su savimi visada turiu keletą skirtingų tipų žirklių. Bėgant laikui atsirinkau būtent tokius žirklių tipus, kurie atlieka skirtingus darbus.

Pirmiausia, tai yra siuvėjo žirklės. Šios mažos žirklutės idealiai tinka karpyti valą. Naudojant jas įmanoma nukirpti valo atkarpą prie pat mazgo, beveik nepaliekant laisvo valo galo. Šios žirklutės paprastos ir kainuoja centus, todėl kai atšimpa, tiesiog imu naujas. Esu bandęs naudoti ir analogus, kuriuos žūklės įrankių gamintojai nusižiūrėjo, su plastikinėmis rankenomis ir panašiais pagerinimais. Nors šios „meškeriotojo“ žirklės ir darė savo darbą, tačiau jos nėra tokios patogios ir taip pat po kurio laiko jos atbunka, taigi, vis tiek reikia keisti, o va jos jau ne centus kainuoja.

Siuvėjo žirklutės
Siuvėjo žirklutės
© Andrius Lekstutis

Antra, gyviems masalas karpyti visada naudoju virtuvines žirkles. Tokios žirklės yra tvirtos ir labai ilgai neatbunka, net karpant sliekus ir jų nenuplaunant. Esu bandęs kelių gamintojų trijų porų ašmenų žirkles, sukurtas specialiai tam tikslui. Iš esmės, kurį laiką jos atlieka savo funkciją, tačiau kai bent kiek atšimpa, tuomet rankenos tiesiog lūžta dėl to, kad buki ašmenys sunkiai kerpa ir reikia naudoti daug jėgos.

Galbūt sakysite, kad trigubi ašmenys trigubai greičiau sukarto norimus masalus – teoriškai taip, bet man svarbiau patikimumas ir, apskritai, ne apie karpymo lenktynes eina kalba. Kokybiškos virtuvinės žirklės yra keletą kartų pigesnės nei trijų ašmenų žirklės, skirtos meškeriotojams. Taip pat, virtuvinės žirklės sukarpys dešimtis kilogramų sliekų, kol teks jas pakeisti, ko nepasakyti apie bet kurio gamintojo trijų porų ašmenų žirkles.

Pirmoji pagalba

Visada savo platformoje turiu keletą vandeniui atsparių medicininių pleistriukų. Šie pleistriukai yra skirti apsaugoti žaizdai, užklijuojant ant jos. Gana dažnai žūklėje sužeidžiama oda ir tuomet, nors žaizda nedidelė ji erzina ir meškerioti pasidaro nemalonu, o kartais net neįmanoma. O va, užklijuoji pleistriuką ir skausmas tarsi dingsta, gražindamas žūklės malonumą.

Pats ne kartą esu buvęs susižeidęs pirštus žūklės metu sijodamas jauką, kai sieto viela trūksta ir įsminga į pirštą. Kartais kabliukas įsminga į pirštą ir jį ištraukus ima baisiai skaudėti. Na, bet nevardinsiu visų būdų, kaip galima susižeisti žūklėje ir kaip nuo ko reiktų saugotis. Kaip sako matematikai, yra n + k būdų susižeisti ir daugeliu atveju pleistriukai gali išgelbėti žūklę, sumažindami skausmą.

Taisyklinga sėdėsena

Didelį dėmesį skiriu platformos ar kėdės pastatymui prieš žūklę. Stengiuosi, kad sėdimoji dalis visada būtų horizontali. Sėdint kreivai, kenčia stuburas, kojos, kai kurie raumenys ir tiesiog greit pavargstama. Taip pat, kaip žinia, šleivi statiniai greit nugriūva, o kreivai pastatytos kėdės ir platformos ilgai netarnauja. Reiktų atsisakyti požiūrio „iš akies“, kai ruošiamasi rimtai žūklei.

Taigi, kėdes ir platformas su individuliai reguliuojamu kojų ilgiu norimoje vietoje pastatau, naudodamas gulsčiuką. Šiuo apvaliu gulsčiuku įmanoma greitai ir idealiai sureguliuoti platformos kojas, padedant šį mažą daikčiuką ant platformos sėdimosios dalies ar rėmo. Kėdės reguliavimas iš esmės remiasi tuo pačiu principu, kad gulsčiukas turi būti padėtas ant kėdės paviršiaus, kuris, pastačius kėdę ant lygaus paviršiaus, būtų horizontalus. Čia turiu omenyje kėdės rėmą ar kojos galą, bet tik ne kėdės sėdimąją vietą, kuri yra medžiaginė ir minkšta.

Elektronika

Gudrybę apie lydmetalio vielos, panaudojimą waggler tipo plūdžių balansavimui nusižiūrėjau nuo anglų meškeriotojų. Šis elektronikoje naudojamas komponentas yra užvyniojamas ant pasirinktos plūdės ir taip išvengiama švininių svarelių naudojimo ant plono pagrindinio valo. Valas tuomet lieka nepažeistas ir nesumažinamas jo tvirtumas.

Plūdė lydmetaliu balansuojama labai paprastai: kai sistemėlė jau sumontuota, imama atkarpa lydmetalio vielos ir apvyniojama šalia plūdės fiksavimo prie valo taško; tuomet sistemėlė įmetama į vandenį – jei plūdrumas per didelis, užvyniojama dar viena vielos atkarpa; na, o jei plūdė jau skęsta, tuomet šiek tiek lydmetalio nuvyniojama ir nugnybiama pirštais. Lydmetalis yra minkštas ir lankstus, su tuo dirbti lengva ir neįmanoma plūdžių pažeisti balansuojant.

Aštrus kabliai

Pastaruosius ketverius metus dažnai gaudau stambesnes žuvis – karpius, didelius karšius, lynus ir panašiai. Kaip žinia, svarbiausias tokios žūklės atributas yra „plauko“ sistemėlė, kai kabliukas lieka visiškai laisvas, taip maksimaliai pagerinant žuvies pasikirtimo tikimybę. Deja, „plauko“ sistemėlė yra gana techniškas dalykas. Neefektyvi „plauko“ sistemėlė nėra niekuo pranašesnė už paprastą. Iš tikro, apie visą „plauko“ sistemėlės mechaniką karpininkai yra prirašę ištisus tomus, taigi, jeigu apie tai plėstis, tikrai reiktų atskiro straipsnio. Tačiau bendros taisyklės galioja kiekvienai „plauko“ sistemėlės modifikacijai – kuo aštresnis kabliukas, tuo didesnė tikimybė, kad jis įsmigs žuviai, jai sugriebus masalą.

Taigi, į žūklę visada pasiimu smulkios frakcijos galąstuvėlį. Paprastai naudoju šį daikčiuką 14 nr. ir didesniems kabliukams pagaląsti. Dažnai kabliukai atbunka po kelių žuvų arba dėl ant dugno esančių akmenukų ar kriauklių. Kelis kartus švelniai brūkštelėjus kabliuko smaigalį per galąstuvą, jo aštrumas atstatomas ir nereikia keisti pavadėlio ar rišti naujo kabliuko.

Galąstuvėlis kabliukams
Galąstuvėlis kabliukams
© Andrius Lekstutis

Baigiant leiskite patikinti, kad aš tikrai nesistengiu komplikuoti savo žūklių ir apsikrauti nereikalingais rakandais – priešingai, visada stengiuosi pasilengvinti savo žūklę su savimi pasiimdamas kuo mažiau. Visi mano paminėti daiktai sveria mažiau nei kilogramą kartu sudėjus ir yra kompaktiški. Taigi, didelių fizinių pastangų transportuojant ir taip pat didelio automobilio tūrio jie nereikalauja. Nepamirškite eksperimentuoti ir nebijokite bandyti pritaikyti įrankius iš kitų sričių žūklėje – pamatysite, kad kartais ne viskas geriausiai tinka žūklei, kas pirkta žūklės parduotuvėje!

Kablys.lt

Kabliukai žūklei dugnine

2019-09-04 16:01 Pasidalijimų 4

Kabliukai žūklei plūdine

2019-08-31 15:45 Pasidalijimų 12

Netikėti meškeriotojo aksesuarai

2019-09-01 15:10 Pasidalijimų 12

Techniniai failai: „waggler“ plūdės

2019-08-05 14:14 Pasidalijimų 26

Techniniai failai: pavadėlinės

2019-08-01 13:24 Pasidalijimų 1 Komentarų 1

Plūdė – lazdelė ir ką galima ja sugauti

2019-06-03 14:15 Pasidalijimų 368 Komentarų 3

Kablio testas: „Boloniškojo“ tipo meškerykotis iki 70€

2019-05-27 18:45 Pasidalijimų 35 Komentarų 1