Pakalbėkime apie tradicinę anglišką žūklę plūdine meškere su rite. Turbūt svarbiausias šio metodo atributas yra plūdė. Būtų galima išskirti du tradicinius Anglijos meškeriotojų sugalvotus plūdžių tipus: waggler ir stick.

Waggler tipo plūdės gali būti būti naudojamos tiek tekančiuose, tiek stovinčiuose vandens telkiniuose. Šios plūdės tvirtinamos prie sistemėlės tik viename taške – apačioje. Čia pasakojimą apie waggler tipo plūdes ir baigsime, tačiau prie jų dar sugrįšime kituose straipsniuose!

Stick tipo plūdės buvo sugalvotos išskirtinai tekantiems vandens telkiniams. Plūdės tvirtinamos prie sistemėlės bent dvejuose taškuose – viršuje ir apačioje. Pats žodis stick pažodžiui išvertus iš anglų kalbos reiškia pagaliuką, lazdelę. Iš tikro plūdės konstrukcija yra tokia, kad ji primena lazdelę. Ankščiau šios plūdės buvo gaminamos išskirtinai iš medienos, galbūt tai taip pat turėjo įtakos pavadinimo susiformavimui.

Stick tipo plūdės neturi antenos, kuri parodytų kibimą meškeriotojui. Antenos vaidmenį atlieka viršutinė plūdės korpuso dalis. Teisingai subalansavus stick plūdę virš vandens turi kyšoti ne daugiau nei pusė centimetro plūdės korpuso. Iš pirmo žvilgsnio tokia plūdė gali pasirodyti grubi ir nejautri. Tačiau kadangi tik labai trumpa plūdės atkarpa kyšo virš vandens, net ir labai greiti kibimai gana lengvai pastebimi ir realizuojami. Mūsų nuomone, šios plūdės parodo daugiau kibimų nei sakykime standartinės bolo tipo plūdės.

Yra sukurta daugybė stick tipo plūdžių atmainų, kurios nežymiai skiriasi plūdės forma. Vienos turi didesnio skersmens viršutinę dalį, kitos gana ploną, tačiau visų jų korpusai yra pagaminti iš balsos medienos. Šių plūdžių kyliams yra naudojamos dvi pagrindinės medžiagos: lignum vitae mediena arba aliuminio viela. Lignum vitae mediena turi įdomių savybių ir buvo naudojama daugybėje sričių, tačiau stick plūdėms ji naudojama dėl to, kad ji lėtai skęsta vandenyje.

T.y. šios medienos tankis yra didesnis nei vandens apie 20 procentų. Parinkus tinkamas balsos ir lignum vitae proporcijas, gaminant stick plūdes, išgaunamas efektas kai plūdės pasvirimas atkartoja sistemėlės pasvirimą po vandeniu. Pastaruoju metu lignum vitae mediena imama keisti tokiu pačiu tankiu pasižyminčiu plastiku. Atkreipkite dėmesį į paveikslėlyje pavaizduotas stick plūdes. Balta spalva pažymėtos plūdės, kurių kylis yra pagamintas iš skęstančio plastiko, o juoda spalva tos, kurių kylis yra pagamintas iš aliuminio vielos.

Taip galima laikyti paruoštas Stick tipo sistemėles
Taip galima laikyti paruoštas Stick tipo sistemėles
© Andrius Lekstutis

Plūdės kylis turi didelę įtaką plūdės savybėms, todėl jos pasirinkimas duotoms žūklės sąlygoms turi būti tinkamas. Pabandysime glaustai apžvelgti kokiomis savybėmis pasižymi stick plūdės su skirtingais kyliais.

Lignum vitae / plastikas

• Didesnis užmetimo nuotolis
• Delikatesnis masalo pateikimas/kontrolė
• Geriau veikia silpnoje srovėje
• Geriau veikia kai švinukai paskirstyti

Aliuminio viela

• Didesnis stabilumas
• Geriau veikia stipresnėje srovėje
• Geriau veikia kai bent apie 2/3 švinukų yra vienoje grupėje

Stick plūdės yra skirtos delikačiai žūklei vidutinės ir lėtos tėkmės upėse, todėl gaminamos jos nuo 0,5 gr. iki 3,5 gr. keliamosios galios. Nors šios plūdės gali pasirodyti per lengvos, kad jas užmesti, tačiau žūklė su stick plūdėmis yra neatsiejama nuo plono pagrindinio valo naudojimo. Tai būtų 0,12 mm.–0,14 mm. Užmetimas, sakykime iki 20 m., ir sistemėlės kontrolė naudojant ploną valą paprastai nesukelia jokių problemų.

Koto ilgis taip pat turi didelę įtaką sistemėlės kontrolei. Taisyklė čia paprasta: kai daromas pravedimas – kuo didesnis atstumas tarp meškeriotojo ir plūdės, tuo ilgesnis kotas padės lengviau kontroliuoti sistemėlę. Žūklė stick plūdėmis neįsivaizduojama naudojant kitokio tipo nei match kotus. Anglijoje įmanoma nusipirkti net šešis metrus siekiančių match tipo kotų!

Paskutinis elementas tradicinėje žūklėje su stick plūdėmis yra svarelių išdėstymas. Klasikinis svarelių išdėstymas, kai naudojamos stick tipo plūdės, turi britų sugalvotą pavadinimą shirt button style, kas išvertus iš anglų kalbos reikštų marškinių sagų stilius. Iš tikro tai gana tikslus pavadinimas, nes marškinių sagas galima prilyginti švinukams ant valo, t.y. švinukai yra išdėstyti lygiais 10–15 cm. tarpais nuo pat plūdės iki pavadėlio. Žinoma, ne visada toks švinukų išdėstymas yra tinkamas, ypač kai didelis gylis arba stipri srovė.

Elementari Stick sistemėlė
Elementari Stick sistemėlė
© Andrius Lekstutis

Pabaigdami žūklės stick tipo plūdėmis teorinę dalį paminėsime tradicinį jaukinimo būdą, kuris yra neatsiejamas nuo šio žūklės būdo. Britai tam taip pat turi pavadinimą – little and often, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia dažnai ir po truputį. Tai yra jaukinimas naudojant tokius masalus kaip musės lervas, kanapes, kukurūzus ir panašiai; t.y. parduotuvėje pirktas/pasigamintas jaukas nėra naudojamas. Jaukinama dažnai, tačiau nedideliais kiekiais, sakykime maždaug 20 musės lervų, kas 30 sekundžių ar panašiai.

Tuomet pagal kibimų skaičių meškeriotojas gali reguliuoti masalų kiekį ir jų pateikimo dažnumą. Tokio jaukinimo suveikimui paprastai reikia šiek tiek laiko, tačiau vos tik susirenka pakankamai žuvų, jos ima konkuruoti dėl kiekvieno kąsnelio ir jas sugauti pasidaro lengva. Žinoma, kartais jaukinimas su parduotuviniu jauku gali būti efektyvesnis, nei jaukinimas masalais. Tačiau kaip žinia apie jaukinimą galimą parašyti ne vieno tomo knygą ir ji greičiausiai vistiek nenurodytų optimalaus jaukinimo duotoje situacijoje.

Žūklavietė

Šiandienos žūklės, stick tipo plūdėmis, demonstravimui atvykau prie vandens telkinio, kuriame dar nesu meškeriojęs. Telkinys – gana platus kanalas. Jame jaučiami potvyniai ir atoslūgiai, todėl srovės kryptis ir greitis gali keistis. Kanalas turi savo istoriją, tačiau apie tai nesiplėsiu tik paminėsiu, kad šis kanalas buvo iškastas 17 amžiaus pirmoje pusėje olandų inžinierių, kad nukreipti potvynių vandenį nuo dirbamos žemės. Kanalo pavadinimas taip pat gana įdomus – Hundred Foot Drain, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia 100 pėdų griovys. Skaičius ir mato vienetas pavadinime reiškia šio vandens telkinio plotį – tai būtų apie 30 metrų. Kanalas tęsiasi apie 33 kilometrus nuo miestelio Earith iki upės Great Ouse, kuri po to įteka į Šiaurės jūrą.

Prieš susiruošiant į žūklę nepavyko surasti daug informacijos apie mane dominančias kanalo gyventojas. Šį tą vis dėl to pavyko surasti nors informacija tikrai nenauja. Dominuojančios žuvys karšiukai ir kuojos. Įdomu, kad vienoje iš svetainių patariama saugotis ruonių, kurie gyvena kanale! Iš pradžių tai man pasirodė kaip pokštas.

Įrankiai

Naudosiu „Drennan Acolyte Ultra“ 4,5 m. ilgio kotą su „Daiwa TDM“ 2505 dydžio rite. Ant ritės suvyniotas 0,14 mm. skersmens „Drennan FloatFish“ valas. Plūdę pasirinkau 1,75 g. keliamosios galios su aliuminio kyliu – „Drennan Alloy Stick“. Švinukai išdėstyti taip: pagrindinė grupė maždaug 60 cm. nuo pavadėlio, žemiau, tarp pagrindinės grupės ir pavadėlio 5 švinukai išdėstyti kas maždaug 10 cm. Visi švinukai 8 nr. Paminėsiu, kad sistemėlės su stick tipo plūdėmis susirišau iš anksto, ir saugiai laikau jas ant specialių lankstų. Tokiu būdu sutaupau daug laiko prie upės žūklės pradžioje ar sistemėlei susipainiojus. Kabliukai 20 nr. „Kamasan“ B911 F1 (vienai arba dviem pinkoms) ir 16 nr. „Drennan Silverfish Maggot“ (dviems musės lervoms) surišti su 0,08 mm. ir 0,10 mm. skersmens valais atitinkamai. Pavadėlių ilgis – 15 cm.

Masalai ir jaukai

Šiandien žūklei turiu tik kelias valandas, todėl nutariau jaukinti parduotuviniu jauku, kad žuvys iškart susirinktų į jaukinimo vietą. Jaukas gana paprastas: 1 kg. „Sensas Gross Gordons Fine Moture“, apie 1 kg.–1,5 kg. kurmiarausio žemės ir šiek tiek „Sensas Aromix Brasem Belge“. „Sensas Gross Gordons“ skirtas kuojoms, tačiau jis puikiai privilioja ne tik jas. Žemės paskirtis mišinyje grynai mechaninė – suteikti jaukui svorio. „Sensas Aromix“ naudojamas kaip klijai, kurie suklijuos jauką, žemę ir gyvus jauko priedus. Masalų taip pat daug rūšių neturiu: apie 1/4 litro įvairiaspalvių musės lervų ir apie 1/2 litro mažųjų rožinių musės lervų (pinkų). Nedidelę saują masalų įmaišau į jauką.

Žūklė

Kaip jau minėjau, žūklė šiandien bus sąlyginiai trumpa, nes pavyko atsidurti ant kranto tik apie 18:00 valandą, po darbo. Vakaras gana šiltas, apie +22 laipsniai pagal Celsijų, debesuota. Vėjas pietvakarių, silpnas. Sąlygos žūklei puikios, tik vėjo kryptis sutampa su kanalo tėkme. Tai šiek tiek trukdys masalo pateikimui, tačiau pasirinkau sunkesnę plūdę ir turėčiau sugebėti išgauti priimtiną masalo pateikimą. Kanalas teka link jūros, taigi, atoslūgis.

Planas gana paprastas – jaukinsiu po truputį ir bandysiu sugauti bet ką. Kanalo nepažįstu, todėl bet kokia sugauta žuvis bus vertas dėmesio laimikis.

Pradedu žūklę nuo gylio matavimo, kai prie kabliuko pritvirtintas gilmatis. Didžiausias gylis apie 1,5 m. ir jis yra kanalo viduryje. Kanalas yra seklus apie 8–10 metrų nuo kranto ir tuomet gylis gana staigiai padidėja. Sėkliuose taip pat nemažai vandens augalų. Nutariu jaukinti ir daryti pravedimus maždaug kanalo viduryje – t.y. maždaug 15 m. nuo kranto.

Sumetu keturis nedidelius, tačiau gana stipriai suspaustus, jauko rutulius šiek tiek pasroviui, ant kabliuko veriu musės lervą ir užmetu sistemėlę. Pirmieji trys ar keturi pravedimai be rezultato, kol galiausiai sulaukiu kibimo. Pakirtus jaučiu žuvį, tačiau tikrai ne iš didžiųjų. Ištraukus paaiškėja, kad tai aukšlė. Šaunu, reiškia kanale yra bent aukšlių, bet būtų dar smagiau, jei jas pakeistų kuojos ar karšiukai!

Prieš tęsiant žūklės eigą, aptarsiu sistemėlės užmetimą. Meškeriojant stick plūde, kuri yra gana lengva, o sistemėlė gana komplikuota (ji sudaryta iš paskirstytų švinukų) padidėja susipainiojimo tikimybė užmetant. Visada užmetame pasroviui, nes tik tokiu būdu iškart po užmetimo galima kontroliuoti lengvą plūdę.

Stick sistemėlę geriausia užmesti „per šoną“
Stick sistemėlę geriausia užmesti „per šoną“
© Andrius Lekstutis

Iš tikro, žūklaujant stick plūdėmis metimo technika turi būti gana specifiška, kad sistemėlė nesipainiotų ir nusileistų ant vandens paviršiaus tinkamai. Tinkamai šiame kontekste reiškia, kad sistemėlė turi "atsigulti" ant vandens įtempta ir plūdė bei švinukai turi atsitrenkti į vandenį vienu metu. Taip pat, svareliai turi būti pasroviui, o plūdė prieš srovę, kai visa sistemėlė orientuota lygiagrečiai upės tėkmei. Tai gana sunku apibūdinti, bet įvaldžius užmetimo techniką sistemėlė dailiai paguldyti ant vandens paviršiaus pavyksta kiekvieną kartą. Užmetimo technika susideda iš tokių žingsnių:

  1. atlenkiamas ritės lankelis ir valas prispaudžiamas prie būgno rankos, kurioje laikomas meškerykotis, pirštu; pats kotas laikomas beveik horizontaliai;
  2. kita ranka laikomas pirmas nuo kabliuko švinukas;
  3. ranka, kuri laiko švinuką, valas įtempiamas, kad kitos rankos pirštu, laikančiu valą ant ritės būgno, būtų jaučiamas įtempimas ir tuomet meškerykočiu daromas beveik horizontalus mostas, kryptimi, kuria norite užmesti; švinukas vis dar laikomas;
  4. kai meškerykotis pasiekia kryptį, kuria norima užmesti, švinukas paleidžiamas;
  5. prieš pat sistemėlei nusileidžiant ant vandens, ji pristabdoma, švelniai prispaudžiant valą prie ritės;
  6. 5 paveikslėlyje yra rezultatas – sistemėlė dailiai "paguldyta" ant vandens ir paruošta pravedimui
  7. pravedimas daromas laikant meškerykotį beveik vertikaliai, ritės lankelis atlenktas ir valas šiek tiek prilaikomas ant būgno pirštu.

Tokia turėtų būti užmetimo technika meškeriojant stick tipo plūde. Tik tinkamai pateikus masalą galima tikėtis rezultato, tačiau grįžkime prie žūklės eigos.

Darau dar keletą pravedimų ir vėl sulaukiu kibimo – šį kartą nepavyksta žuvies pakirsti. Tačiau kitu pravedimu pakertu dar vieną aukšlę. Po to dar keletą. Visi kibimai sistemėlei nusileidus ir pravedimo pabaigoje. Tai reiškia, kad aukšles maitinasi ant dugno, o ne griebia besileidžiantį masalą. Šiuo atveju tai yra gerai, nes vos tik jaukinimo vietoje atsiras kitų rūšių žuvų, aukšlės turėtų pasitraukti arba bent jau suteikti galimybę kitoms žuvims surasti masalą.

Dar po kelių pravedimų sulaukiu kibimo ir pakirtus jaučiasi, kad tai nebe aukšlė. Liaunas kotas sulinksta kaip reikiant bandant žuvį sulaikyti nuo įlindimo į žolių kuokštus. Dar po kelių akimirkų delninis ešeriokas pasemiamas graibštu. Netikėtas laimikis, tačiau bent jau tai ne aukšlė. Kovojo šį žuvis taip pat neįprastai stipriai – turbūt taip yra dėl to, kad jos teoriškai gali išplaukti į jūrą.

Kitu pravedimu pakertu dar vieną, panašaus dydžio, dryžuotį! Po trumpos kovos ešerys prisijungia prie giminaičio sietelyje. Įdomu, kad kol kas kuojų ar karšiukų kibimų nesulaukiu, tačiau kimba ešeriai, taigi skųstis nėra ko. Bandau sugauti dar vieną rainį. Ant kabliuko užveriu šviežią musės lervą ir užmetu. Po kelių akimirkų, mano dėmesį nuo plūdės nukreipia kitoje kanalo pusės priekrantėje išniręs ruonis! Gyvūnas taip pat pasižiūri į mane, ir nusprendžia plaukti savo reikalais. Taigi, surasta informacija, apie šį kanalą, ima tvirtintis - jame yra ruonių. Dabar liko sulaukti kuojų ir karšiukų. Žinoma, ruonio pasirodymas netoli jaukinimo vietos nėra geras ženklas – manau, kad šis žinduolis galėjo išbaidyti žuvis.

Nusprendžiu įmesti dar vieną jauko rutulį. Jei ruonis ir pabaidė žuvis, jaukas turėtų privilioti jas ir vėl. Taip pat po startinio jaukinimo jau praėjo apie pusvalandis, taigi, bet kokiu atveju srovė didžiąją jauko dalį jau išplovė. Užmetu ir darau eilinį pravedimą. Sistemėlei praplaukus vos keletą metrų sulaukiu kibimo. Pakertu. Aname gale tikrai ne aukšlė – nejaugi dar vienas ešeriokas? Tačiau po kelių akimirkų pamatau žuvį - auksinė raudė. Kartoju procedūrą – ant kabliuko užveriu šviežią musės lervą, užmetu ir darau pravedimą šiek tiek prilaikydamas plūdę. Dar vienas kibimas. Šį kartą tai storas strepetys. Įdomu, kokių žuvų šiandien dar sugausiu?

Gražus strepetys
Gražus strepetys
© Andrius Lekstutis

Dar po kelių strepečių ir aukšlių pagaliau sugaunu ir mažą karšiuką. Žūklė dabar tikrai puiki, kimba kiekvienu pravedimu, žinoma, ne kiekvieną žuvį pavyksta pakirsti. Reguliariai, po 10 kibimų ar panašiai įmetu jauko rutulį ir kibimų dažnumą pavyksta išlaikyti. Kimba strepečiai, aukšlės, smulkūs karšiukai.

Galų gale, kai jau nebesitikėjau sugauti kuojų, pavyksta suvilioti delno dydžio raudonpelekę. Kuojos spalvos išraiškingos: ryškūs apatiniai pelekai ir akys. Paleidžiu žuvį į sietelį ir meškerioju toliau. Kibimai seka vienas po kito. Žuvys nestambios, tačiau malonumas gaudyti jas srovėje didžiulis.

Bendras vakaro žūklės laimikis
Bendras vakaro žūklės laimikis
© Andrius Lekstutis

Tarp stepečių ir karšiukų ima pasirodyti ir viena kita kuoja. Aukšlės beveik dingo. Gaila, kad greit sutems. Būtų smagu čia pasilikti ilgiau, tačiau nusprendžiu, kad metas grupinei fotosesijai. Taip elgiuosi todėl, kad šviesos kiekis, reikalingos nutraukai vis mažėja. Po fotosesijos dar pameškeriosiu iki tol kol nebegalėsiu įžiūrėti plūdės.

Taigi, kaip matote nuotraukoje yra dalinis laimikis (aukšles iškart paleidinėjau) per maždaug porą valandų žūklės. Manau, tai visai neblogas rezultatas, įvertinus žūklės trukmę.

Po fotosesijos grįžtu ant platformos ir meškerioju toliau. Kibimas po kibimo mane džiugino iki pat sutemstant. Strepečiai, kuojos, karšiukai vienas po kito vėrėsi ant kabliuko. Prieš pat sutemstant, kai jau kartais nebematydavau plūdės, ir vėl pasirodė ruonis...

Nusprendžiu, kad šiandienai užteks. Be abejonės, sugrįšiu į šį kanalą apsiginklavę stick plūdėmis, nes šis žūklės stilius man teikia didžiulį malonumą. Pabandykite ir jūs pažvejoti taip – tikrai liksite neabejingi!

Kablys.lt

Plūdė – lazdelė ir ką galima ja sugauti

2019-06-03 14:15 Pasidalijimų 368 Komentarų 3

Kablio testas: „Boloniškojo“ tipo meškerykotis iki 70€

2019-05-27 18:45 Pasidalijimų 35 Komentarų 1

Kablio testas: „Match“ tipo meškerykotis iki 70€

2019-05-08 10:05 Pasidalijimų 48 Komentarų 1

Kokio storio valus rinktis?

2019-02-18 10:23 Komentarų 1