Stop! Nepamirškite, kad vakarai jau ilgi. Taip pat, žvynuotosios aktyviausios vakarais, naktimis ir rytais. Būtų kvaila nepasinaudoti ir neišlėkti pameškerioti po darbo bent keletą vakarų per savaitę. Žinoma, žūklavietė turėtų būti netoli darbo ar namų. Taip pat, vykstant po žūklauti po darbo ir turint tik 3–4 valandas žūklei, viskas turi būti suplanuota.
Žinoma, spiningautojui anokie čia ir patarimai, nes pasiimi spiningėlį ir masalų dėžutę ir gali sau pasivaikščioti pakrantėmis. Kad ir per pusę to laiko įmanoma grįžti pas namiškius ir kaltinti darbdavius, kurie liepia dirbti viršvalandžius.
Na, bet spiningautojus šįkart palikime ramybėje. Priimkite, kad esate meškeriotojas, kuris mielai gaudo dugnine. Tokiu atveju, pabandysiu trumpai išvardinti, kaip susiplanuoti žūklę po darbo, kad per tas kelias valandas rezultatas būtų maksimalus.
Pirmiausia, telkinys, į kurį vyksite turėtų būti gan žuvingas. Jei norite sugauti per trumpą laiką, žuvies koncentracija telkinyje yra svarbus veiksnys. Žinoma, jei žūtbūt kažką sugauti nėra jūsų prioritetas ir jums svarbiau ramiai pabūti prie vandens – rinkitės telkinį su gražiais vaizdais ar kitais prioritetais. Na, o meškeriotojui norinčiam po darbo pakovoti su žuvimi, siūlyčiau nespjauti ir į komercinius vandens telkinius.
Antra, pasiimkite su savimi kiek įmanoma mažiau įrankių. Jei įmanoma, pasiimkite su savimi tik tai ką ruošiatės naudoti. Tikrai neturėsite laiko tempti prie kranto kalno įrankių, ypač turint omenyje, kad darbe turbūt irgi buvo ne poilsis. Taip pat įrankiai turėtų būti paruošti. Tikrai nenorėsite verti valo per mažus dugninės žiedus, rišti sistemėles, pavadėlius ir t.t.
Trečia, jauką reikia rinktis tokį, kuris duotų maksimalų efektą, bet būtų paruošiamas greitai, paprastai ir nenaudojant daugybės dubenėlių, sietelių, elektrinių drelių ir panašių nebūtinų aksesuarų.
Taigi, į jauko paruošimą tokioms sąlygoms ir orientuokimės, nes pirmi du veiksniai aiškūs. Iš tikro, dabar turbūt jau supratote kodėl straipsnio pavadinime yra žodis „bomba“. Atskleisiu, kaip pasigaminti itin efektyvų jauką, tikrą bombą!
Taigi, reikės (mano pasirinkti komponentai parodyti 1 pav.)
• Apie 200 ml. sliekų
• Apie 200 ml. 2 mm. pelečių
• Šiek tiek „Sensas Aromix“ sirupo
• Šiek tiek pasirinkto jauko.
Šio jauko gamybos procesas yra itin greitas ir paprastas. Pirmiausia, peletes suberiame į indą ir užpilame jas vandeniu, kad pilnai apsemtų. Tuomet visą vandenį nuo pelečių nusunkiame. Per šį trumpą laiko tarpą paletės spės įsigerti šiek tiek vandens. Antra, sliekus sukarpome žirklėmis į kuo smulkesnius gabalėlius, kad pasidarytų tarsi skysta košė. Trečia, suberiame peletes, karpytus sliekus į maišymo indą, įpilame šiek tiek tiršto „Sensas“ sirupo, kaip parodyta pavyzdyje. Tuomet maišydami visa tai viena ranka po truputį pilame sausą jauką kol mišinys pasidarys tinkamos konsistencijos, kad naudoti method tipo šėrykloje.
Šį jauką galima pasiruošti per 5 minutes ar dar mikliau, priklausomai, kaip mikliai karpote sliekus. Taigi, bent tris kartus greičiau nei įprastą jauką, kai po drėkinimo vandeniu reikia jaukui duoti bent 15 minučių ar dar ilgiau ir tik tuomet jaukas atskleis savo efektyvumą. Mano siūlomas variantas yra efektyviausias iškart, vos tik paruošus, nes karpyti sliekai ir „Sensas“ sirupas veikia akimirksniu. Taip pat viską galima padaryti viename didesniame inde ir kaušelyje, kur karpomi sliekai. Sietelio naudoti taip pat nereikia!
Šiek tiek plačiau apie komponentus. Apie sliekus turbūt neverta daug kalbėti – visos žuvys juos mėgsta. Šiame mišinyje jie naudojami sukarpyti ir taip išsiskiria daug sliekų sulčių – natūralus atraktorius. Peletės šiame mišinyje atlieka tarsi stuburo vaidmenį. Jos duoda jaukui standumo ir taip pat vietomis tarp pelečių lieka maži oro tarpai, kas padeda suardyti jauką šėryklai atsidūrus ant dugno.
Tirštas „Sensas“ sirupas, šiuo atveju „Belge Brasem“ skonio, atlieka klijų funkciją. Kvapas ir skonis man nėra taip svarbu. Svarbu, kad jis būtų pagamintas cukraus pagrindu ir puikiai tirptų vandenyje. Ir galiausiai miltų konsistencijos jaukas, šiuo atveju „Sensas Crazy Bait Black“, yra tarpinė, kuri užpildo tarpus tarp pelečių ir sliekų gabalėlių. Jaukas taip pat suteikia papildomą skonį ir kvapą mišiniui, tačiau šiuo atveju tai tik antraeilis kriterijus.
Svarbu pridurti, kad šiek tiek koreguojant jauko ir „Sensas“ syrupo kiekius galima paruošti mišinį, kuris yra pakankamai lipnus, kad naudoti su method tipo šėryklomis net dideliuose gyliuose. Tai ypač aktualu Lietuvos ežeruose.
Dar kartą paminėsiu, kad šis jaukas yra efektyviausias žūklei method tipo šėryklomis. Taip yra todėl, kad šis jaukas yra lipnokas ir sunkiau paliktų įprastą cilindro formos šėryklą. Taip pat, šis mišinys yra itin patrauklus žuviai, todėl meškeriojant klasikine dugnine su ilgu pavadėliu, žuvį labiau viliotų šėryklos turinys, o ne jūsų masalas, esantis toliau nuo šėryklos. Todėl method tipo šėryklos ir trumpi pavadėliai yra logiškas pasirinkimas.
Žūklė
Na, o dabar prie praktikos. Keliais sakiniais aprašysiu žūklė, kur mano sugalvota jauko „bomba“ suveikė per kelias valandas ir rezultatas buvo tikrai įtikinantis.
Taigi, vieną vasaros pradžios popietę turėjau keletą valandų žūklei ir nusprendžiau meškerioti dugnine su method tipo šėryklomis bei naudoti jau aprašytą mišinį.
Pasirinkau vieną iš Kemdridžšyro ežeriukų Anglijoje, kuriame nemažai karšių, šiek tiek lynų bei karpių. Būtent šioms žuvų rūšims aprašytas jauko mišinys yra tinkamiausias.
Masalus taip pat pasirinkau paprastus. Ant kabliuko dėsiu tik du: trumpą slieko atkarpą arba 6 mm. skersmens peletę, kaip parodyta 4 ir 5 pav. Vėl gi, masalų pasirinkimas logiškas – jauke yra tiek sliekų, tiek pelečių. Taigi, atplaukusiam karšiui didesnis slieko gabalėlis ar peletė su pritvirtintu kabliuku nesukels įtarimo.
Žūklės pradžia buvo gana intensyvi, pirmieji kibo mažesni, 150 g–200 g. sveriantys karšiokai. Šias žuvis iškart paleidinėjau atgal, tikėdamasis grupinei nuotraukai sugauti didesnių. Po 3 ar 4 tokių žuveliokų meškerė vos neįtempiama vandenin ir pakirtau gerokai didesnę žuvį. Po neilgos kovos priekrantėje savo auksinį šoną parodė gražuolis karšis. Dar po kelių akimirkų, apie kilogramą sveriantis, plokščiašonis jau vartosi mano graibšte.
Toks žūklės ritmas ir išsilaikė iki kol turėjau baigti žūklę: sugauni vieną ar du mažesnius, tuomet pakerti gražų karšį. Kibimai reguliarūs, ir berods nė karto nereikėjo laukti kibimo ilgiau nei 5–6 minutes. Žinoma, nevisus kibimus pavyko realizuoti, kelios žuvys atsikabino – tokia jau ta žūklė. Tačiau aišku viena – jauko “bomba” tikrai suveikė. Rezultatas parodytas 6 pav. – pusė tuzino gražių karšių ir dar kelioliką nepaluopė „į kadrą”.
Pabaigai palinkėjimas: nepamirškite išnaudoti ilgus vasaros vakarus žūklei. Taip pat eksperimentuokite su jaukais – galbūt sukursite savo „bombą“, kuri veiks dar geriau!
