Skirtumai prasidėjo jau iki varžybų. Organizatoriai dar daug laiko prieš varžybas paskelbė, kad KIA karpis vienaip ar kitaip kris į kažkieno kišenę. Net jeigu nebus sugautas – bus praloštas loterijoje su 1.5384615 proc. tikimybe kiekvienai komandai. Taip aš paskaičiavau kiekvienos komandos galimybes. Kadangi mano išsilavinimas muzikinis, dėl galimų neteisingų skaičiavimų pretenzijas prašau reikšti orkestrinio dirigavimo katedrai. Tiesą sakant, ji nebeegzistuoja. Seniai.
Taigi. Su 21 „Kur tu karpi“ prasidėjo ir nauja era šiose varžybose, kuri manau įkišo nemažai stimulo dalyviams. Kaip čia pasakius... galimybės susilygino. Nepaisant koto ilgio ir rūšies. Svarbu, kad kas nors nepasielgtų nekorektiškai ir neiškrapštytų to karpio prieš loteriją. O tada jau kiekvienas po 1.538... ir t.t. procento.
Tarp kitko – apie kotus. Man jau seniai ramybės nedavė mintis, kad šių varžybų formatas daugiau feeder‘inis, nei karpinis. Pagrindinė masė žuvies – šviežiai suleisti buratinai iki 2 kg. Mojuoti prieš nosį tokiam nesubrendėliui 3.5 lb karpiniu šakaliu – nesolidu. Jeigu iki praėjusių metų totalinio „Karpynės“ didžiojo tvenkinio gyventojų surašymo ir po jo sekusio masinio trėmimo niekas nežino kur, tai turėjo kažkokios prasmės, nes pasitaikydavo senbuvių, svėrusių nejuokingus kilogramus, tai šiemet absoliuti masė buvo naujakuriai, absoliučiai atitinkantys nelabai sunkios klasės fiderio normatyvus.
Ir tai buvo pademonstruota jau pernai, kai vienas vyrukas vienu fideriu, galbūt net viena ranka, pridaužė absoliučiai nepadorų kiekį karpių ir užėmė beveik pirmą vietą. Tik antrą, ar trečią – nebeprisimenu. Pavardės irgi nebeprisimenu. Jis buvo ir šiemet. Tik jau nebe vienas. Su platforma ir komandos draugu. Ir vėl atsidūrė arti pirmos vietos. Tik lyg ir kiek toliau nei pernai.
Apskritai fiderių šiose varžybose daugėja. Ir ne be pagrindo. Feeder‘istų naudai sugrojo ir šių metų tvenkinio faunos kuklumas – kibimai buvo tokie nedrąsūs, kad 1 uncijos jautrumo viršūnę timptelėdavo vos centimetrą. Čia pačių feeder‘istų teigimas. Aš nemačiau. Nurėpliojęs iki senų pažįstamų, varžybų senbuvių, jau išsitraukusių savo KIA ir užėmusių visas įmanomas pirmas ir kitokias vietas – komandos „Wismas“ sektoriaus, pamačiau įdomų vaizdelį. Kotai ohoho, signalizatoriai – apskritai smūgis į kepenis, o štai beždžionėms pinigų nebeužteko. Toks pirmas įspūdis. Plastmasiniai kankolai ant šniūriuko už 50 eurocentų. Tokius perka negalingi diedukai iš savo negalingų pensijų. Pasirodo priežastis visai ne ta. Iki kritinio lygio nukuklėję karpiukai normalaus „swingo“ nepajudina iš vietos. Paskutinis argumentas – visas tris pirmas vietas užėmusios komandos gaudė feeder‘iais. Taškas.
Toks va totališkai atsargus kibimas buvo per „Kur tu karpi 2019“. Nepaisant to rezultatai virto per kraštus. Pasiekti mažiausiai du rekordai. Sugautas absoliučiai didžiausias kiekis „buratinų“ per visą varžybų dvidešimt vienerių metų istoriją – 1,354 kg su uodegėle. Įvertinant tai, kad komandų kiekis buvo ko gero mažiausias per visą laiką – 65.
Organizatoriai, klubas „Vienam gale kablys“, be gailesčio iškarpė visus nepatogius ir neperspektyvius sektorius. Niekas niekam nebemėtė nei skersai, nei išilgai, nei virš kepurių. Kitas rekordas – be laimikio liko 6 komandos. Egzistuoja versija, kad jos net ir nežvejojo, tiesiog atvažiavo sudalyvauti loterijoje su savo teisėtais 1.538 ir t.t. procento, o laiką leido linksmai ir laimingai, bet manau, kad versija ne visai teisinga. Viena iš nulinių komandų – „Arijus“ – atrodė labai grėsmingai ir gaudė nuožmiai, su išmanymu. Bet Fortūna turi du galus. Ir atsisuko ne tuo. Paprastai nulių procentas šiose varžybose tabaluodavosi apie trečdalį. Tai daugiametė statistika. Ir gana stabili.
Dėl tvenkinio nuleidimo ir galimų neigiamų „to pasėkų“ (kaip mane veža kanceliarinis žargonas) buvo pretenzijų. Kažkodėl klubui „Vienam gale kablys“. Pastebėkit – ne tvenkinio šeimininkams. Tačiau viskas baigėsi geriau nei gerai. Pretenzijas galima susirinkti. Viena bėdelė vis tiktai išlindo. Likęs be amūrų tvenkinys gana greit užžėlė. Ne visi ir ne visada sugebėdavo per žoles iškrapštyti karpiukus iki kranto. Tokia pat situacija buvo tolimais, apkerpėjusiais ir ūkanotais 2003 metais. Tada mes karpiukus per žolių liniją persimesdavome oru. Tiesa daskrisdavo irgi ne visi. Bet procentas buvo patenkinamas. Tiesa gaudėme ne fideriais, o karpiniais šakaliais.
Lašas statistikos. Dalyvavo 65 komandos. Sugauta 1354,34 kg žuvies. Pirma vieta – „Spottedfin – Anglinga“ – 157,06 kg, tame tarpe 2 „bronziniai“ karpiukai. Antra vieta – „Taparas“ – 128,84 kg. Trečia vieta – „Geležinis lydys – VDE“ – 110,88 kg. Pasikartosiu – visi feeder‘istai. Be žuvies liko 6 komandos. Po vieną karpį ištraukė 5 komandos. Tarptautinių varžybų kvapą suteikė 2 komandos iš Latvijos. Vieni pagavo 2, kiti 1 karpį. Iš Estijos komandų nebuvo. Turbūt nespėjo... Raseinių rajonas delegavo apie 25 proc. komandų. Tendencija vienok...
