Saulėtą šeštadienio rytą su keliais draugais pajudėjome link Žemaitijos. Po gerų trijų valandų jau buvome prie vingiuotų Minijos slėnių. Ši upė gerokai skiriasi nuo Dzūkijos ar Aukštaitijos upių ir upelių. Vandens lygio svyravimai čia daug didesni nei kitose mūsų krašto upėse, todėl vos ne kiekvienais metais Minija keičia savo krantus ir vagą. Pats renginys taip pat vyko ant vaizdingos šios upės kranto, privačioje klubo „Verpetas“ stovyklavietėje su originalia indėniško stiliaus palapine – vigvamu.
Atvykus mus pasitiko vienas iš renginio šeimininkų Donatas Lesiūnas, Lietuvos muselininkų bendruomenei geriau žinomas, kaip Donis. Kol renginio dalyviai varžėsi tarpusavyje, kas sugaus daugiau ir didesnių „margių“, su Donatu pasivaikščiojome Minijos pakrantėmis ir pasikalbėjome apie lašišines žuvis ir jomis „atgimstančią“ Miniją.
„Šį rudenį tikrai matėme daug neršti atplaukusių lašišų ir šlakių. Žinoma, piktadarių taip pat pakako. Su bendraminčiais teko ne vieną dieną ir naktį praleisti ant Minijos kranto, saugant iš jūros atplaukusias žvynuotąsias, bet manau savo pasiekėme – sėkmingai išneršė daug žuvų. Upėtakių, kiršlių taip pat gausėja. Tiesa, kartais jiems ramybės neduoda „sliekininkai“, bet ir su jais po truputį „tvarkomės“, – pasakojo daug valandų prie Minijos praleidžiantis muselininkas.
Vėliau, grįžus į stovyklavietę, kalba pakrypo apie patį renginį. Renginio organizatoriai pasakojo, kad pati sumanymo idėja gyvuoja jau 12 metų. Meškeriotojų skaičius varžybose irgi visada būna panašus. Šiais metais dalyvavo net 30 žvejų, kuriuos vienija aistra muselinei meškerei. Prakalbus apie patį principą „Pagavai – Paleisk“, renginio organizatoriai buvo nusiteikę gan optimistiškai. Pasak jų, Lietuvoje tai tampa jau savotiška mada. Tiek spiningautojai, tiek muselininkai, tiek kitų žūklės būdų atstovai vis dažniau paleidžia savo laimikius.
Tie, kas labiau domėjosi ne muselinės žūklės varžybomis, o įrankiais ir masalais, taip pat neliko nusivylę. Renginio meru jie galėjo pačiupinėti ir išmėginti gerai visame pasaulyje žinomų „Loop“, „Guideline“ meškerių, ričių valų bei įsigyti puikiai surištų „Spudleris.lt“ muselių. Kas mėgsta jas rišti patys – rado ir šio „meno“ stendą.
Norintys išmokti geriau valdyti muselinį įrankį, taip pat neliko nuskriausti – iš patyrusių šio „žanro“ meistrų galėjo išmokti daug paslapčių.
Viską apibendrinus, galima sakyti, kad organizatoriams renginys pavyko puikiai. Viso jo metu jautėsi gera atmosfera ir puiki nuotaika. Žinoma, viską vainikavo varžybų laimėtojų paskelbimas ir pati apdovanojimų ceremoniją, kurią galite išvysti video filmuke.
Bet man, asmeniškai, daug svarbesnė yra šio renginio nešama žinia. Kuo daugiau Lietuvos meškeriotojų protų ir širdžių ji pasieks, tuo greičiau savo šalyje turėsime tokius žuvingus telkinius, kurių mums pavydės net tik visa Europa, bet ir visas pasaulis. Todėl, kitą kartą prieš dėdami laimikį į krepšį, pagalvokite, ar jums tikrai jo „labai reikia“.
