Vaikai – mūsų visų ateitis, todėl džiugu, kai žūklės klubai randa laiko jaunajai kartai ugdyti. Šį kartą apie „Museline.lt“ rengtą stovyklą vaikams pasikalbėjome su vienu iš jos iniciatorių ir idėjos autorių Ernestu Keturka.

Ernestai, kaip kilo idėja surengti muselinės žūklės stovyklą vaikams?

Na, ta idėja jau seniai brendo ir šiais metais pagaliau nusprendėme padaryti tokią stovyklą. Žinoma, buvo neramu, ar pavyks, ar mums patiems patiks, bet viskas, manau, pavyko puikiai.

Stovyklos tikslas buvo geriau supažindinti vaikus su gyvąja gamta ar su pačia museline žvejyba?

Manau ir tas, ir tas. Vaikams patiko tiek būti gamtoje – kilnoti upės akmenis, žiurėti, kas po jais gyvena, taškytis vandenyje – tiek rišti museles ir mėtyti muselinį „šniūrą“. Manau, jeigu neskiepysime vaikams meilės gamtai ir šiam puikiam žūklės būdui, bus labai sunku tikėtis ir geresnės ateities mums patiems, ir visai mūsų šaliai.

Ernestai, ar sunku vaikus buvo „atitraukti“ nuo išmaniųjų įrenginių ekranų?

Tikrai ne. Jeigu vaikus bandai kažkuo sudominti ir darai tai nuoširdžiai, jie visada susidomės.

Kiek vaikų ir kokios amžiaus grupės dalyvavo stovykloje?

Stovykloje dalyvavo 13 vaikų, o jų amžius buvo nuo 6 iki 15 m.

Kiek laiko truko stovykla ir kokia buvo jos programa?

Stovykla truko penkias dienas. Dieną paprastai pradėdavome taip: 8 ryto keldavomės, pusryčiaudavome, tuomet darydavome mankštą, vėliau rišdavome museles, mokindavomės mėtyti museline meškere. Paskui važiuodavome į įvairias pažintines ekskursijas. Na, ir aišku –žvejodavome.

Kiek tėvams kainavo tokia stovykla?

Vienam vaikui visa stovykla kainavo apie 300 eurų. Bet čia jau buvo įskaičiuota viskas: tiek maistas, tiek žvejybiniai įrankiai ir apranga.

Žinau, kad buvo ir įdomių pramogų?

Taip, mes viską vaikams stengdavomės pateikti žaidybine forma. Jeigu tik kažką bandydavome pateikti rimčiau, tai nelabai pavykdavo. Todėl rengėme vaikams daug mini varžybėlių, mėtymo į taikinius rungčių. Na, ir kur dar spontaniški padūkimai ir pasitaškymai vandeniu.

O kas vaikams stovykloje patiko labiausiai?

Viskas, kas buvo susiję su bandymu ir mėginimu, tyrinėjimu, galimybe „gyvai“ prisiliesti. Gal teoriniai dalykai, ekskursijos ir panašiai, jiems patiko mažiau.

Ar trims vadovams nebuvo sunku tvarkytis su tiek vaikų?

Na, aš pats turiu keturis vaikus, tad man buvo viskas pažįstama. Mano kolegoms Jovitai ir Aurimui gal buvo kiek sunkiau. Bet po visko matyti, kad ir jie su iššūkiais susitvarkė. Daug tėvų po stovyklos skambino ir dėkojo už puikią stovyklą.

Gal gali papasakoti kokį nutikimą iš stovyklos gyvenimo?

Tikrai taip. Vienas iš labiausiai įstrigusių nutikimų buvo, kai prapliupus lietui pasakiau vaikams, kad šįkart neisime žvejoti. Jie tikrai labai nusiminė ir tuomet aš prisiminiau save jų metų. Tada manęs niekas nesustabdydavo nuo žvejybos – kodėl aš dabar turėčiau stabdyti juos? Ir mes išėjome. Žinoma, sušlapome, bet buvo labai smagu.

Ar jaunoji karta skiriasi nuo mūsų?

Taip, manau, jie yra daug laisvesni. Sugeba pajuokauti iš tokių dalykų, iš kurių mes net nedrįstume.

Kaip suprantu, ateityje tikrai darysite daugiau stovyklų vaikams?

Ir visai netolimoje. Jau šį rudenį bandysiu daryti kelias stovyklas su mažomis vaikų grupėmis, o kitais metais tikrai bus tokia pat stovykla, kaip ir šiemet.

Dėkojame Ernestui ir linkime sėkmės toliau ugdant jaunąją kartą.

Kablys.lt

„Kur tu karpi 2019“ arba kai Fortūna atsuka ne tą galą

2019-08-06 16:46 Pasidalijimų 82 Komentarų 4

„Šapalo taurė“ drebino Suvalkijos kraštą

2019-07-02 11:15 Pasidalijimų 114