Prieš porą metų liepos pabaigoje bičiulis Arvydas prasitarė, kad jo draugai iš Alytaus Kauno mariose, kažkur prie Arlaviškių, iš valties smagiai stambius karosus traukia. Gal ir mums vertėtų pabandyti? Kadangi mėgstu naujoves, tuoj sutikau ir paprašiau surinkti daugiau informacijos. Ji buvo įdomi – žvejojama tik dugnine meškere, naudojama rusiškos „ubica karasia“(rus. „karosų žudikė‘) sistemos ir musės lervos, kaip masalas.

Žūklės išvakarėse susipirkome viską ir kitą rytą susitikome su kolegomis iš Alytaus. Valtis nusileidome ties Arlaviškėmis ir keletą kilometrų paplaukėme aukštyn, iki pasiekėme dabintos salą. Ten alytiškiai, per daug net nepažiūrėję į echolotą išmetė du inkarus ir .pradėjo traukti gražius karosus. Pabandėme ir mes taip gaudyti – irgi pagavome. Ne tiek, kiek mūsų gidai, bet, visgi, visai neblogai. Nuo to karto su bičiuliu Arvydu tris kartus išsiruošiame į marias ir beveik visada gerai pagauname. Be to, su kiekviena žūkle ateina ir patirtis, kuria mielai pasidalinsiu – galbūt ji padės užvesti ant kelio ir jus. Padalinau ją į kelis atskirus klausimus.

Kur? Kauno marių atkarpa nuo Arlaviškių iki Dabintos salos.

Kauno marios priešais Kruonio HE
Kauno marios priešais Kruonio HE
© Dalius Rakutis

Kada? Nuo liepos vidurio iki spalio vidurio. Ar būtų galima vėliau taip pagauti – nežinau, nebandžiau. Vietos iš esmės panašios, tačiau skiriasi tik gyliai, kuriuose žvejojama. Liepos mėnesį gaudai sekliau - meti į 2–4 m gylius. Rugpjūtį – į 4–6 m. Vėlų rudenį lendi į vagą – karosus ir kitas žuvis žvejoji 7–8 m gelmėje. Todėl verta su savimi turėti bent kokį echolotą, su kuriuo būtų galima susirasti didesnius karosų ir kitų žuvų būrius.

Kas kimba? Vidutiniai ir stambūs karosai ( dažniausia – nuo 300–700g), panašaus dydžio karšiokai bei pavieniai, tačiau stambūs 1–2 kg lynai. Svarbiausia – visai netrukdo smulkmė. Vienas kitas plakiokas kartais sugeba dar užsikabinti, bet retai. Ypač atplaukus prie masalo karosams ir kitoms didesnėms žuvims. Mano asmeniniai rekordai per tuos metus šioje vietoje – 1,5 kg karosas ir 1,8 kg lynas. Tikiuosi, šįmet pavyks juos pagerinti.

1,5 kg Kauno marių karosas
1,5 kg Kauno marių karosas
© Dalius Rakutis

Ko reikia? Visai nedaug:

1. Valtelės su varikliu, kurioje galėtum patogiai išsėdėti bent penkias valandas (Krėslas su patogiu atlošu visada geriau už valties balioną).

2. Vieno vidutinės ar lengvos klasės fiderio, su kuriuo galėtum užmesti 40-50 g svorį. Idealus jo ilgis būtų 2,7–3 metro, tačiau iš bėdos galima žvejoti ir su 3,3 ar 3,6 m. Prie jo priderintos ritės su 0,22–0,25 mm mono valu. Man jis pasirodė geriau, nei pintas – geriau laiko žuvį ir kažkiek „amortizuoja“ valties sūpavimą.

3. Bent poros „karosų žudikų“ tipo sistemėlių ( padarytų iš 1 gale pririšto 15–30g svarelio, 2 ar 3 mažos besvorių šėryklėlės, su trumpais, prie jų pririštais pavadėliais, ne didesniais kaip 8 nr. kabliukais).

4. Musės lervų dėžutės.

5. Poros kilogramų jauko (iš bandytų geriausia pasirodė žalias marcipano kvapo mišinys)

Mirtis karosams sistemėlės elementas
Mirtis karosams sistemėlės elementas
© Dalius Rakutis

Kaip gaudyti? Žūklė yra paprasta. Echolotu susiradęs žuvį (geriausia, kad ją rodytų prie dugno arba pakilusią ne nuo jo daugiau kaip trečdalį vandens), paplauki 20–30 m prieš srovę ir užsiinkaruoji. Svarbiausias (ir kartu sunkiausias) dalykas yra sustabdyti valtį taip, kad ją kuo mažiau sukinėtų vėjas ir srovė. Tam naudojami mažiausia du inkarai. Bet ir jie dažnai negelbėja. Ypač, kai kaitaliojasi vėjo kryptis.

Sustojęs tinkamoje vietoje į šėrykėles užspaudi jauko (kad jis išsilaikytų neišbyrėjęs metimo ir smūgio į vandenį metu bei neištirptų bent 10–15 min) ir ant kabliukų lenkimo vietos užveri 2, rečiau 3 musės lervas (smaigalys iki pat užkarpėlės turi likti plikas, kitaip bus labai daug tuščių kibimų!). Kiti bando dėti pūstą kvietį, kitus masalus. Bet mano nuomone, tai neduoda didelės naudos.

Esmė yra jauko kamuolys, kurį karosas siurbia. Masalas yra tik kiek daugiau išsiskiriantis iš jo elementas. Tikiu, kad ir užmovus ant kabliuko kokį kvepiantį putplasčio gabaliuką, karosai turbūt kibtų.

Jei nekimba, meškerę permetinėju kas 10–15 min.

Užmetus valas įtempiamas. Kad galėtum matyti kibimą, valas iš vienos pusės turi būti kažkiek įtemptas, tačiau ne per daug. Kad nejudintų gulinčių dugne šėryklių. Todėl dažnai tenka rite atleidinėti ar kaip tik įtempti valą (ir viršūnėlės linkio kampą), kai valtį sukioja vėjas ar srovė. Ir tai vargina. Bet gautas rezultatas atperka šia pastangas. Jeigu gerai radote žuvį, pasigauti 5 kilogramų žuvies normą (jei jos jums reikia – čia jau kitas klausimas) per 3–4 valandas yra labai nesunku.

Žmonės, nežvejoję šioje vietoje dažnai klausia, o kam reikia to „karosų žudiko“? Gaudytum įprastu fideriu, gal dar geriau pagautum? Toks klausimas kirbėjo ir man, todėl bent du kartus pabandžiau „žudiką“ pakeisti paprasta šėrykėle ir ilgu pavadėliu.

Karosų kibimai iš esmės toje vietoje ir baigdavosi. Užtat pradėdavo viršūnę lankstyti delniniai plakiokai, sprindinės kuojos, vienas kitas karšiokas. Tuo tarpu draugas beveik iš tos pačios vietos lupdavo rinktinius karosus. Tad karosinė sistema bent jau tokiomis sąlygomis iš tiesų „atrenka“ žuvų dydį, o iš dalies – ir jų rūšį. Ją naudoti tikrai prasminga.

Tą pačią dieną Kauno mariose pagautas 1,5 kg karosas ir 1,4 kg lynas
Tą pačią dieną Kauno mariose pagautas 1,5 kg karosas ir 1,4 kg lynas
© Dalius Rakutis

Kuo tai būtų galima paaiškinti? Neturiu tikslaus atsakymo. Vis dėl to, realiausias atrodo fiderio guru Tado Ignatavičiaus pateikta versija. Pagal jį, Nemunas į šią vietą suplukdo didžiulį sąnašų kiekį, kuris virsta dumblu. Paprasta šėryklė galbūt nugrista į jį ir jaukas jame dingsta. Tuo tarpu karosų žudiko atveju į dumblą susmenga tik svarelis – lengvos šėryklės lieka paviršiuje. Ir nedideliais būreliais plaukantys karosai jas jaučia ir ateina jų tuštinti.

Ką dar pastebėjau, kad žuvys retai kada kimba iškart užmetus. Dažniausiai reikia luktelti bent 20– 30 minučių, kad vieta „prisijaukintų“. Todėl aš visada „klipsuoju“ valą, kaip gaudant paprastu fideriu, šėryklės su masalu visada kristų į tą pačią vietą. Mano draugas to nedaro – ir jis pagauna. Bet pastebimai prasčiau.

Tik pradėjęs taip žvejoti mariose įsitikinau, kad prieš penketą` metų priimtas verslinės žūklės draudimas jau duoda rezultatus: baltos žuvies mariose akivaizdžiai daugėja. Rytais dažnai gali pamatyti, kaip taškosi karosai su lynais, kupras kaišioja karšiai. Ir kokia didžiulė masė jų čia yra. Tiesa, kai žuvis aktyviai vartosi – retai nekimba. Tačiau po valandos marių žuvys, baigusios savo „šou“, nusileidžia maitinti į dugną. Ir tada jau prasideda mūsų, žvejų, šou.

Meškerės viršūnėlė, kartą linktelėjus, užlinksta kartu su puse meškerės ir pakirtęs klausai dieviškos muzikos – ritės standžių zyzimo. Kurį laiką būna sunku suprasti, su kuo turi reikalą. Ir tai yra smagiausia, nes čia, mariose, niekada nežinai, kokio dydžio ir kokia žuvis gali užkibti. Sena mano svajonė yra čia, gaudant lengvu fideriuku pasikinkyti bet 5 kg svorio marių sazaną. Jų čia turėtų būti. Gal šįmet pasiseks?

Kablys.lt

Neįtikėtina, bet faktas – Pakaunės tvenkinyje kimba piranijos

2019-07-31 13:15 Pasidalijimų 173 Komentarų 14