Praeitą savaitę Lietuvos meškeriotojų bendruomenę sudrebino žinia, kad nuo naujų metų nebegalėsime žvejoti menkių. Ar tikrai situacija su menkių ištekliais tokia tragiška, kad reikėtų imtis tokių drastiškų priemonių? Ką daryti žvejams mėgėjams ir juos aptarnaujančiam verslui, susiklosčius tokiais situacijai? Apie tai kalbamės su svečiais iš uostamiesčio – ichtiologu, Mėgėjų žūklės tarybos pirmininku Antanu Kontautu bei žūklės gidu, meškeriotojus aptarnaujančios kompanijos „Baracuda tours“ vadovu Sergej Babeško.

Sakykit, p. Antanai, kada jūs pats sužinojote apie šį draudimą? Meškeriotojams jis nukrito tarsi iš giedro dangaus? Meškeriotojai kalba, kad tai buvo specialia nutylėta.

Pirmą kartą sužinojome labai greitai, kai buvo pateiktas ES sąjungos reglamentas dėl jūros žuvų žvejybos kvotų. Tai įvyko rugpjūčio 28 dieną. Ir aš tada šią informaciją perdaviau meškeriotojams. Bet jie pasiteiravę pas, kaip suprantu, ministerijos pareigūnus, buvo informuoti, kad oficialiai tokio dokumento kaip ir nėra. Iš tikrųjų, jis jau buvo pakabintas. Iš tikrųjų, ta diskusija jau vyko gana ilgai. Aišku, kad ta naujiena ne kokia. Bet aišku ir tai, kad išteklių būklė irgi ne kokia. Tos drastiškos priemonės, matomai, buvo reikalingos. Tik reikėjo daugiau padiskutuoti su bendruomene, kad Lietuvos pozicija būtų paremta žvejų, tiek verslininkų, tiek mėgėjų bendruomenių nuomone.

Ar nemanote, kad visuomenė buvo per mažai informuota, kad menkių žūklės išteklių būklę yra tokia bloga?

Šiaip jau informacijos buvo daug gal kokius 2 ar 3 metus. Yra tokia organizacija „Fishery Secretoriat“, Švedijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija. Yra „Švarios Baltijos koalicija“, yra „Lietuvos gamtos fondas“. Jie tą informaciją skleidė pastoviai. Bet mažai kas kreipė į tai dėmesio, nes nors pagrindinė žvejybos reguliavimo organizacija rekomendavo stipria mažinti žvejybą, susirinkę ministrai nusprendė, kad bus žvejojama kai pernai.

Sergejau, jus palies šis draudimas labai stipriai, kaip aš įsivaizduoju. Ar jums buvo tai netikėta?

Taip, tai buvo mums netikėta. Ir nors ponas Antanas sakė, kad apie tai galėjome girdėti kelis metus- mes nieko to nematėme. Aš atstovauju žvejus mėgėjus, kurie mėgsta žvejoti jūroje, taip pat asociaciją, vienijančią apie 50 didžiųjų laivų, kurie plukdo meškeriotojus. Taip pat mažesnius laivus, dirbančius pagal individualią veiklą. Dabar yra ažiotažas, nes už pusantro mėnesio mūsų verslas turės žlugti. (-) mes pasiėmėme laivus išsimokėtinai, atsinaujinome įrangą, ir dabar sužinojome, kad už pusantro mėnesio mes turėsim užsidaryti. Ir ką mums daryti kitais metais? – mes neturime už ką gyventi.

Jeigu mes būtume sužinoję prieš metus, mes būtume turėję galimybę persikvalifikuoti, prašyti išmokų, ieškoti kitų išeičių. Bet per tokį trumpą laiką esame bejėgiai. Esame pastatyti prieš faktą ir mūsų smulkus verslas priverstas žlugti.


Kažkokių alternatyvų nėra?

Ar būtų kas realiai pasikeitė, jei būtumėte žinoję anksčiau?

Žinoma. Mes būtume galėję kreiptis į žemės ūkio ministeriją, kitas institucijas. Jau ir taip esame nuskriausti. Neturime fiordų, salų, todėl galime į jūrą išplaukti tik tomis dienomis, kada nėra vėjo. Pavyzdžiui, šį rudenį per visą rugsėjo ir spalio mėnesio sezoną buvau žmones išplukdęs tik trim valandom. Dabar ir tai norima iš mūsų atimti. Negalėsime pasigauti nė tų kelių žuvų. Tai yra absurdas.

Sergejus Babeško
Sergejus Babeško
© DELFI / Karolina Pansevič

Šioje laidoje atstovaujate ir žvejus mėgėjus, ir meškeriotojų verslą. Kiek mus žinoma, išmokas gaus tik žvejai verslininkai, kurie parduoda savo laimikius. O rekreacine žvejyba užsiimantys verslo atstovai tokių išmokų negaus. Verslas tarsi skyla į dvi dalis. Ką galite apie tai pasakyti?

Gal šitą klausimą reiktų užduoti tiems, kas sprendžia, kam duoti išmoką, o kam neduoti. Šioje situacijoje mes visiškai nesuprantame pozicijos dėl išmokų. Kaip pavyzdį galiu pateikti savo apmastymus ir surinktą informaciją. Žvejai verslininkai gauna kompensuojamą kurą, jiems kompensuojama už naujus tinklus, jie perka (už valstybės pinigus) naujas gaudykles, traktorius. O ką gauna žvejys gidas, kuris iš savų pinigų pilasi kurą, atnaujina įrangą, veža žmones žvejoti? Nieko.

Žvejai verslininkai gavo išmokas – po 80–100 tūkstančių eurų išmokas vienam laivui. Jie gavo leidimą (jeigu aš neklystu) gaudyti zonoje iki šešių jūrmylių nuo kranto ne didesniais, kaip 12 m ilgio laivas. Ir jų žvejybos priegaudą galės sudaryti 10 procentų menkių. Be to, kaip mes suprantame, jų niekas dar nekontroliuos. Kaip sakė (Žemės ūkio) viceministras, tai yra per didelė našta mūsų žvejams verslininkams pastatyti kameras.

Ką reiškia tos 6 jūrmylės? Būtent tos 6 jūrmylės (tokiu atstumu nuo kranto ir arčiau red. past.) ir yra pagrindinė mūsų mėgėjų, gaudančių menkes, žvejybos vieta. Kad ir tas pats Karklės rajonas. Rudenį ir pavasarį mes praktiškai vien tik ten gaudome menkes. Jeigu nebus žvejų mėgėjų, žvejai verslininkai šioje zonoje galės statyti tinklus visur, kur tik norės. Pastatę ten gaudyklę ir pagavę menkių jie galės pasakyti, kad tai yra priegauda prie tinklų. Jų niekas nekontroliuos. Mes, žvejai mėgėjai – mūsų, išplaukiančių žvejoti 150–200 laivų šioje zonoje dar galėjome kažkiek matyti, kontroliuoti situaciją su tinklais. Mūsų nebus – ten bus nekontroliuojama žvejyba.

Antanai, ką jūs galvojate apie šią situaciją. Ar tai nedidina atskirties tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų, o ji ir taip yra nemaža?

Mano tokia nuomonė, kuri buvo, yra, ir tikriausia bus – po saule visiems vietos turėtų užtekti. Ir tas mūsų verslas nėra jau toks blogas (momentais). Ir tos kontrolės, manyčiau, gal ir pakanka. Bet šioje vietoje, aišku, kad jeigu meškeriotojams išvis nebus leista žvejoti, pasigauti žuvies, tai šita atskirtis tikrai atsiras.

Nėra ten verslininkams tiek daug duota – tai sudaro apie 2000 tonų tos priegaudos (Lietuvai iš to bus tik apie 100 tonų). panašiai tiek dabar ir sugauna. Tai čia ta parama tik tiems verslininkams, kurie stato tinklaičius. Kitais metais jiems tas ir lieka.

Manau, kad yra blogai, kad meškeriotojas iki šiol nėra pripažįstamas kaip pilnateisis žvejybinio sektoriaus dalyvis. Va tada ir atsiranda visos šios bėdos. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte latvių, estų, švedų žemės ūkio ministerijų, kitų institucijų, atsakingų už žuvininkystės sektorius puslapius, tai jūs pamatytumėte, kad ten visur yra bent vienas skyrius, atsakingas už mėgėjišką žvejybą.

Antanas Kontautas
Antanas Kontautas
© DELFI / Karolina Pansevič

Tai trūksta tos organizacijos, kuri vienytų?

Ne tiek gal organizacijos, kiek požiūrį ministerijoje reiktų keisti, kad meškeriotojas irgi yra tas pats žvejys, tik kad su kitais įrankiais gaudo. Ir jis gaudo tą patį išteklių. Tik verslininkas su tinklu, o meškeriotojas su meškere. Ir ta įtaka yra sulyginama. Jau prieš tris metus, kalbant apie menkę, Europos sąjungos lygmenyje buvo įvestas apribojimas meškeriotojams. Trys žuvys per žvejybą vienam žmogui. Pirmą kartą istorijoje įvestas toks dalykas. Dabar situacija ten pagerėjo – jie gavo gaudyti 9 žuvis. Nežinome, koks nutarimas yra priimtas – netrukus paaiškės. Bet pranešime spaudai yra minima, kad pagrindinė priemonė meškeriotojui yra 5 žuvys žmogui per žvejybą. Jeigu šitas galioja ir mums – tai yra labai gerai. Bet jeigu tai galioja tik Vakarų (Baltijos- red. past.) menkei, tai reiškia, kad mes kažko nepadarėme, kad tokias sąlygas turėtume. Bet čia kol kas nežinau – po kelių dienų viskas paaiškės.

Pokalbio tęsinį žiūrėkite laidos vaizdo įraše.

Kablys.lt

Savaitgalio aktualijos žvejams

2019-11-08 19:26 Pasidalijimų 175 Komentarų 2
+ Schema

Kaip laikyti meškerę?

2019-11-10 16:55 Pasidalijimų 14

Žvejo kalendorius. Lapkritis

2019-11-05 16:00 Pasidalijimų 134