Aplinkos ministerijos gavau naujų žūklės taisyklių projektą, kuris jau kurį laiką buvo kuriamas bendradarbiaujant su Mėgėjų žūklės plėtros taryba bei žvejais visuomenininkais. Šios taisyklės dar nėra priimtos – jų kūrėjai nori jas pristatyti visuomenei, sužinoti jos nuomonę ir tik tada taisykles patvirtinti arba ne. Taigi, kas naujo siūloma? Pabandysiu tuos pasiūlymus pristatyti, išsakydamas savo nuomonę. Kuriai, žinoma, jūs turite teisę visiškai nepritarti.

Pradėkime nuo pakitimų, kurie palies jei ne visus, tai bent jau daugumą meškeriotojų.

Atsižvelgiant į mažėjančius lydekų išteklius, siūloma padidinti minimalų leidžiamų pasiimti lydekų dydį nuo buvusio 45 cm iki 50 cm. Tai pat siūloma nustatyti maksimalią – 5 kg laimikio svorio riba ir toms žuvims, kurios skaičiuojamos vienetais. Jei pagal dabartines taisykles bent teoriškai galėjai sugauti ir pasiimti 3 lydekas (kad ir po 10 kilogramų), 2 starkius ir 5 kg ešerių, tai pagal naują siūlymą bus galima pasiimti ne daugiau 5 kilogramų žuvų apskritai.

Aš pritarčiau šiai iniciatyvai. Lydekų tikrai mažėja, o pusmetrio nesiekiantį „pieštuką“ lydeka vadinti ir, juo labiau, imti ją maistui nėra tikslinga. Apribotas bendro laimikio kiekis irgi atrodo logiškas. Jeigu leidžiame iš vandens telkinio „išimti“ tik 5 kilogramus kuojų, karosų, plakių ir kitų nelabai vertingų žuvų, tai, juo labiau, tas limitas turėtų galioti tokioms vertingoms žuvims, kaip sterkas, lydeka, salatis, ūsorius ir t.t.

Lydekos
Lydekos
© Shutterstock

Antras pasiūlymas – mažinti įrankių skaičių, su kuriais gaudoma gyva žuvele iki 2 vienetų ( vėgėlėms Kuršių mariose ar Nemune šis apribojimas negaliotų).

Šis apribojimas, kaip suprantu, pirmiausia taikomas skritulių ir įvairiausių kitų paliekamų vandenyje panašaus tipo gaudyklių – plūdurų, „popkių“ ir t.t. – žūklės mėgėjams. Mėgėjų plėtros taryba apskritai siūlė šiuos įrankius drausti, tačiau ministerija su tuo nenorėjo sutikti. Jeigu gerai supratau, dėl to, kad nenukentėtų mažesnes pajamas gaunantys ar tiesiog paprasčiau mėgstantys gaudyti lydekas žvejai. Turbūt argumentų yra abejose pusėse, tačiau, jei paklaustumėte mano nuomonės, aš būčiau už visišką panašių įrankių draudimą.

Mano nuomone, tai yra spąstų tipo įrankiai, kurie gaudo patys. Jokios sportiškumo juose nematau. Nemažai užkibusių ant tokių paliktų be priežiūros įrankių neįmamo dydžio lydekų ir sterkų yra pasmerkti, nes giliai įryja masalus. Galų gale, jų padaroma žala lydekoms ir sterkams yra tikrai nemaža. Kam teko paskutiniu laiku žvejoti Kuršių mariose, Sartuose – kitaip, nei sterkų genocido priemone, šių įrankių nepavadinsi.

Ekonominis argumentas, bent manęs, neįtikina. Šiais laikais spiningą ar meškerę kokioje nors „Norfoje“ gali nusipirkti už keliolika eurų. Na, bet ministerija turi kitą nuomonę. Bet kokiu atveju, šį nutarimą vertinčiau kaip gerą žingsnį į priekį.

Trečias pasiūlymas – kur kas prieštaringiau vertinamas. Siūloma nuo rugpjūčio 15 iki spalio 15 dienos Nemuno ruože, nuo Neries įtekėjimo iki Jurbarko tilto bei Vilnelėje, nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos drausti žvejoti skęstančiais masalais, sukomplektuotais kitaip, nei su vienu vienšakiu kabliuku.

Savo būgštavimus apie šį sprendimo būdą esu rašęs. Šiandien gal nebūčiau toks kategoriškas. Kadangi draudimas iš esmės lies vienos upės vieną ruožą – gal galima metus „pakentėti“, žvejoti plaukiančiais masalais ar kitaip prisitaikyti prie draudimo. Laikas parodys, ar šis draudimas duos naudos kovoje su kabliautojais.

Tačiau mane labiausia stebina data – siūloma šį draudimą taikyti rugpjūčio 15 – spalio 15 d. Kabliavimas Nemune prasideda jau dabar – pirmosios lašišos, kaip įprasta, ties Bubiais pasirodė per Jonines – ir, kiek teko girdėti, pirmieji kabliautojai jau džiaugiasi pirmuoju grobiu. Tačiau didžiausias kabliavimo Nemune pikas Nemune prasidės liepos pradžioje ir truks iki rugpjūčio pabaigos – rugsėjo.

Trišakis kabliukas
Trišakis kabliukas
© Shutterstock

Taigi, niekaip nesuprantu, kokia prasmė riboti masalus tada, kai suaktyvėjusios lašišos pradeda normaliai kibti ir migruoti ir neriboti, kai jos dažniausiai kabliaujamos? Šią problemą ne kartą kėliau aš, daug kartų ją kėlė „Lašišų dienoraštis“, kiti visuomenininkai. Tačiau jokių paaiškinimų, kodėl yra „stumiamas“ toks sprendimas taip ir neišgirdau. Ir šitai kelia daugiausia klaustukų.

Dar vieni siūlymai, susiję su lašišomis, yra palankūs jų gaudytojams. Siūloma rudenį leisti jas žvejoti ilgiau – pradedant valandą prieš saulės tekėjimą ir baigti valandą po jos nusileidimo. Sunku jam nepritarti, ypač kai dienos rudenį tokios trumpos ir taip norisi pažvejoti ilgiau.

Siūloma leisti žvejoti draudimo metu Nemuno polderiuose, nes žvejai verslininkai po to vis tiek šias žuvis išgaudo tinklais. Logiška.

Norint geriau apsaugoti neršiančius salačius, siūloma uždrausti žvejoti Neryje nuo saulės laidos iki patekėjimo kovo 20–balandžio 20 d. Nemanau, kad daug kas tam prieštarautų. Naktinė žūklė anksti pavasarį Neryje tikrai nėra labai populiari.

Tai pat siūloma panaikinti lengvatą žvejybos varžybų dalyviams žvejoti be leidimų, nes ji nėra teisinga vietos žvejų atžvilgiu.

Čia irgi sunku prieštarauti. Net keista, kad tokia nuostata kažkada buvo priimta ir kokiu pagrindu. Ar tu šiaip žvejoji, ar gaudai sportiniai interesais – naudoji gamtos išteklius ir už tai įsigyk leidimą. Kokios čia dar gali būti kažkam privilegijos.

Kiti, sakyčiau, neblogi pasiūlymą:

  • išbraukti iš taisyklių punktą, draudžiantį žvejoti 100 m žemiau užtvankų leistuvų. Yra tūkstančiai tvenkinių, kur žuvis ten kažkaip ypatingai nesibūriuoja ir nelogiška drausti ten žvejoti;
  • vėžiavimui skirto bučiuko tikslesnis reglamentavimas (ne aukštesnis kaip 50 cm), neleisiantis tuo piktnaudžiauti, gaudant lynus ar kitus žuvis;
  • žiemos žūklės ežeruose mėgėjus turėsiantis pradžiuginti pasiūlymas – leisti gaudyti seliavas su 12 kabliukų;
  • drausti ar riboti nykstančių plačiažnyplių vėžių gaudymą ir kai kurie kiti, mažiau susiję su meškeriotojais, pasiūlymai – pavyzdžiui, uodo trūklio lervų gaudymo reglamentavimas ir kt.


Reziumuojant, sakyčiau, taisyklių kūrėjai neblogai padirbėjo, taisydami buvusių taisyklių „skyles“ ir reaguodami į iškilusius naujus iššūkius ir problemas, tačiau yra ir abejotinų siūlymų – turiu galvoje masalų ribojimo Nemune datą. O kaip žinia, vienas šaukštas deguto gali visa statinę medaus sugadinti.

Mūsų skaitytojus kviečiu diskutuoti – išsakyti savo nuomonę apie šiuos siūlomus taisyklių pakeitimus ir galbūt teikti savo pasiūlymus. Pagal galimybes mielai juos publikuosime. Kartu norisi pagirti Aplinkos ministeriją, kad ji nusprendė atsiklausti visuomenės nuomonės ir yra atvira diskusijai, o ne kaip seniau nuleido naujas taisykles „iš viršaus“. Tai yra gera praktika ir, tikėkimės, ji bus tęsiama.

Kablys.lt

Meškeriojanti inspektorė: pažeidėjus skirstau į tris kategorijas

2019-10-07 12:11 Pasidalijimų 442 Komentarų 16