Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad ledas ant ežerų šiuo metu vis dar yra visiškai saugus, o jo storis siekia 17-25 centimetrų. Tačiau dienomis jau laikosi teigiama oro temperatūra, o savaitgalį žadama ir lietaus, tad ledas neišvengiamai pradės plonėti.
Visgi Lietuvos žvejai yra linkę ant ledo lipti tol, kol jo kur nors randa. Tad štai keli patarimai, kurie padės neišsimaudyti metams tik ritantis pavasario link.
Venkite vietų, kuriose į ežerus įteka ar iš jų išteka upeliai. Srovė ardo ledą iš apačios, o šiltomis dienomis jis tirpsta ir iš viršaus. Vienoje vietoje galite prakaituoti, kol išgręšite eketę ketvirčio metro storio lede, o paėję vos kelis metrus į šoną įsmuksite lyg niekur nieko. Ypač pavojingos vietos, kur upeliai įteka, čia srovė paprastai juntamesnė nei ten, kur jie išteka.
Korėtas ar porėtas ledas taip pat pavojingas. Dažniausiai jis būna pilkos ar net juodos spalvos. Į tokį ledą yra prasiskverbę daug tirpsmo vandens, tad tokių spalvų zonas geriau apeiti iš tolo.
Baltas ledas – tai vietos, kuriose dangą sudarė sušalęs sniegas. Kol buvo šalta, toks ledas puikiausiai laikė, tačiau dabar jis gali būti labai minkštas, net virsti savotiškos košės konsistencijos.
Toliau nuo kranto – ledas tvirtesnis, arčiau jo jis kur kas labiau veikiamas įvairių išorinių veiksnių. Jei ledas atšutęs nuo krantų, bet jį pasiekti dar įmanoma, pagalvokite, ar paskui pavyks ir grįžti. Žvejai gali papasakoti daug istorijų, kaip ant ledo užsikorė, bet po žvejybos ilgą šiltą žiemą tarpas tarp ledo krašto ir kranto jau buvo toks, kad teko bristi prisemiant batus.
Peikena tikrai pravers ne tik ant pirmojo, bet ir ant paskutinio ledo.
Smaigus laikykite ne dėžėje, o pasikabinę ant kaklo. Geriau, kad neprireiktų, bet jei prireiks, tai tegu jie būna po ranka.
