Vakar teko dalyvauti pirmajame Mėgėjų žūklės tarybos posėdyje. Organizacijoje, kurioje teks greitu laiku dalyvauti jau nebe svečio teisėmis. Be kitų daugiau ir mažiau svarbių dalykų jame teko išgirsti Žemės ūkio ministerijos atstovės naujų žūklės jūroje apribojimų pristatymą, iš kurio paaiškėjo, jog sekant Europos Sąjungos direktyvą, planuojama nuo sausio 1 dienos visiškai uždrausti menkių žūklę Baltijos jūroje ne tik žvejams verslininkams (kas jau yra padaryta), bet ir mėgėjams. Be jokių išlygų ir išimčių.

Atvirai pasakius, jau senokai sklandė gandai, kad dėl katastrofiškai sumažėjusių menkių išteklių jų žūklė šiek tiek gali būti ribojama iš meškeriotojams, galbūt mažinami pagavimo limitai. Bet tokio drastiško sprendimo nelabai kas tikėjosi. Ką jis reiškia praktiškai?

Mums, paprastiems meškeriotojams tai reiškia, jog negalėsime, kaip įpratę, plaukti kelis kart metuose gaudyti menkių. O daug kam tai buvo tapę tradicija.

Žūklės laivų savininkams ir kapitonams, plukdžiusiems žvejus, tai reiškia, kad nuo Naujų metų jų verslui atėjo galas. O tarp jų, kiek teko girdėti, yra ne vienas, pirkę išsimokėtinai savo laivus ar ėmė paskolas verslui. Ar pavyks jiems staiga persiorientuoti į kitas sritis – didelis klausimas.

Žūklės parduotuvėms, didmenomis, prisipirkusioms jūrinių meškerių, pilkerių, sunkių galvakablių ar jūrinių sistemėlių, tai reiškia ilgam laikui „įšaldytus“ nemažus pinigus. Gerai, jei dalį šių daiktų pavyks įpiršti į Norvegiją ar kitas šalis keliaujantiems meškeriotojams, tačiau tikrai nemaža dalis reikmenų, pritaikomų tik Baltijos jūros sąlygomis, kitur paklausos neturi.

Pilkerių gamintojams, galvakablių liejikams, jūrinių sistemėlių rišėjams, kurių tikrai yra nemažai, ypač Pamario krašte, tai irgi yra prastos žinios.

Kaip atsirado šis draudimas ir kuo jis paremtas? Papasakosiu tik iš antrų lūpų (bet iš gerai informuoto žmogaus girdėtą) versiją. Keletą metų tiek Lietuva, tiek kitos šalys deklaruodavo turinčios didelius menkių išteklius. Greičiausiai tam, kad gauti didesnes jų, o gal ir kitų žuvų, pagavimo kvotas. Tačiau paskutinius metus tų kvotų nesugebėdavo pagauti. Europos Sąjunga, norėdama išsiaiškinti šį paradoksą, atliko nepriklausomą tyrimą ir nustatė, kad Baltijos menkių ištekliai, ypač rytinėje dalyje, yra katastrofiškai sumažėję. Ir dėl to pasitarę priėmė tokią griežtą direktyvą, kad bandytų sustabdyti šios svarbių ekonominių požiūriu žuvies nykimą. Šioje vietoje lyg ir negali ant jos pykti – logiškas sprendimas.

Pagal šį nutarimą menkių žūklė jūros rytinėje dalyje dėl to yra stabdoma visiškai, o vakarinėje, kur situacija su ištekliais kiek geresnė – stipriai ribojama. Vokietijos meškeriotojai, papuolantys į šią zoną, dėl to galės pasiimti per žūklę tik po 2 menkes.

Kadangi buvo priimta tokia įpareigojanti ES direktyva ir tai palietė žvejus verslininkų interesus, tai pastariesiems už tai buvo (ar bus) mokamos kompensacijos. Bent jau už šiuos metus.

Žiūrint paprasto žmogaus akimis, bent man situacija atrodytų maždaug taip: godūs žvejai verslininkai išmušė daugumą menkių, o juos turinčios kontroliuoti institucijos prieš tai užmerkė akis ir ilgai pūtė miglą, kad viskas gerai. Kai ištekliai baigėsi ir ES išsiaiškino apgaulę, dėl draudimo nebegalintys toliau naikinti žuvų išteklių žvejai verslininkai už tai sugebėjo tos pačios nesugebančios kontroliuoti institucijos dėka gauti ar gaus kompensacijas.

Tuo tarpu žvejai mėgėjai ir juos aptarnaujantis verslas, kaip tas trečias brolis Jonas pasakose, liko visiško kvailio vietoje. Jis išteklių neišgaudė (mėgėjų pagavimo mastai yra katino ašaros, palyginus su verslininkų), tačiau dėl kolegų verslininkų godumo ir valdžios nekontroliavimo yra priverstas užsidaryti ar turėti didelių nuostolių. Ir, maža to, anot Žemės ūkio ministerijos, jis net negali pretenduoti į jokią kompensaciją. Nes tokios eilutės, skirtos mėgėjiškai žūklei, direktyvoje esą nėra.

Kai išsakiau tokį požiūrį taryboje buvusiam doc. Linui Ložiui, vienam iš autoritetingiausių mūsų šalies jūros išteklius tiriančių mokslininkų, jis kartu su kitu ichtiologu, prof. Antanu Kontautu, su tokia mano kategoriška draudimo interpretacija nenorėjo sutikti. Jų teigimu, Baltijos menkių nykimas yra labiau susijęs ne su menkių pergaudymu, o su kitas dalykais, kurie nėra iki galo ištirti. Greičiausia – mitybinės bazės mažėjimu, pasikeitusia bretlingių ir kitų mažesnių žuvų migracijų takais, natūraliu žuvų kritimu ir kitomis priežastimis. Esą, žvejų verslininkų pergaudymas ir net jų žūklės draudimas šiai problemai turėjo ir turės ne daugiau 4 proc. įtakos.

Galų gale, buvo mestas toks argumentas – jeigu menkes ir pergaudė, tai daugiau Lenkijos žvejai, nei mes, nes jų verslinės žūklės mąstai yra nepalyginamai didesni.

Nesinori ginčytis su mokslininkais, nes iš tiesų nesu šios srities specialistas. Gal taip ir yra, kaip jie sako. Tačiau ne vieną dešimtmetį menanti mano gyvenimiška patirtis ir istorija sako, kad žmogaus godumas gamtos išteklių klausimais bei kontrolės nebuvimas yra dažnesnė priežastis dėl jų sumažėjimo, nei kažkokios pasikeitusios jūros srovės ar dar kažkas. Bet, žinoma, galiu ir klysti.

Kas man yra pikčiausia, jog ši direktyva, tikriau, jos punktai, skirti mėgėjiškai žūklei, ministerijų koridoriuose buvo žinoma jau seniai. Bet, tyčia ar netyčia, tokia informacija kažkodėl „nenutekėjo“ iki pat dabar, kai kažką pakeisti jau labai sunku. Prieš metus, pakėlus triukšmą, konsolidavus visuomenę, galbūt derinantis su kaimyninėmis šalimis, ko gero, buvo galima išsiderėti kažkokių palengvinimų žvejams mėgėjams. O dabar jau šaukštai po pietų.

Bet ar situacija dabar visai beviltiška – menkes galėsime bent jau artimiausiu metu pamiršti?

Maža vilties kibirkštėlė visgi yra. Lenkijos meškeriotojai, papuolantys į tą patį rytinių menkių arealą, su kurias teko bendrauti mūsų kolegoms, sakė net negirdėję ir negalintys įsivaizduojantys, jog draudimas paliestų žvejus mėgėjus. Taip, verslininkams menkių žvejybos draudimas ten taikomas. Bet kuo tai susiję su žvejais mėgėjais? Jie pagauna juokingus kiekius ir sumoka nemažus mokesčius.

Galbūt kolegos iš kaimyninės šalies, kaip ir mes, dar nežino būsimo apie būsimą draudimą? Gali būti. Tačiau, iš kitos pusės, žinant Lenkijos meškeriotojų organizacijos įtaką bei apskritai šios šalies kovingumą, ginant savo interesus ES, nenustebčiau, kad jie „išsimuštų“ lengvatų ir išimčių būtent žvejams mėgėjams. Veikiant kartu su lenkais, dar prisijungus latviams, tikimybė išsaugoti menkių žūklę mėgėjams atrodo dar labiau tikėtina.

Antanas Kontautas, Mėgėjų tarybos pirmininkas, rodos, taip pat neprarado vilties „išmušti“ mėgėjams bent jau Vokietijos meškeriotojų limitą – 2 menkes. Žinoma, net jei pavyktų, tai nedaug guodžia. Mažai kas leisis į jūrą dėl poros žuvų. Tačiau suderinant ją su strimėlių ar kitų žuvų žūkle, visgi, galbūt pavyktų išsaugoti bent dalį to mūsų jūrinės žūklės turizmo, kuris kūrėsi taip sunkiai ir ilgai.

P.S. Net jei draudimas bus, norint pagauti menkę, ko gero, bus nebūtina važiuoti į Norvegiją ar kitas tolimesnes šalis. Užteks nuvažiuoti į Karaliaučiaus kraštą (rusai kaip tik pradėjo dalinti nemokamas vizas), kur, sėdus į laivą, greičiausiai bus galima plaukti į tą pačią Baltiją ir gaudyti tas pačias Baltijos menkes. Rusija – ne ES šalis ir jai direktyvos negalioja... Nebent šiuo klausimu būtų priimtas koks nors jos dvišalis susitarimas su ES. Taigi, būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu...

Daugiau informacijos šia tema tikimės pateikti artimiausioje Kablys.lt laidoje, kurią galėsite stebėti trečiadienį, spalio 16 dieną, per DELFI TV arba Facebook Kablys paskyroje.

Kablys.lt

Vėgėlių nerštui apsaugoti – draudimas jas žvejoti

2019-12-10 14:44 Pasidalijimų 237 Komentarų 4

Žvejo kalendorius. Gruodis

2019-12-06 10:58 Pasidalijimų 111