Šiuo metu pagauti salatį dažniausiai nėra labai sunku – pavasario kvaitulio apimti, jie būna šiek tiek primiršę atsargumą. Praeis savaitė, kita, ir rudnugariai taps daug atsargesni. Visgi, ne paslaptis – ir šiuo metu pasitaiko nesėkmių. Ką daryti, kad jų išvengti, paklausiau savo bičiulio Algrido Šiukšterio, gaudančio šias žuvis jau per 30 metų. Ir bent jau man esančio vienu didžiausių spiningavimo upėse autoritetų.
Algi, kur ieškoti šiuo metu salačių?
Geriausia, aišku, upėje (juokiasi). O rimtai, tai šiuo metu geriausia jų ieškoti ten, kur šiuo metu neršia aukšlės. Čia jie labiausia būriuojasi. Tokios vietos dažniausia būna seklumose, esančiose netoli vagos, kur tik pradėjusi stiebtis vandens augmenija. Po savaitės kitos, kai žolės pakils, čia jau bus sunku gaudyti. Bet dabar čia yra dosniausios vietos.
Antra topinė vieta iškart po draudimo– didesnių rėvų galai, kur srovė jau pradeda lėtėti. Čia būriuojasi ne tik salačiai, bet ir šapalai, kiti plėšrūnai.
Ar verta gaudyti toje vietoje, jei nėra salačių mušimų?
Kartais, ypač dabar, kai staigia atšąla, salačiai gali nemušti, bet čiupti masalus. Manau, tai įvyksta dėl to, kad dauguma aukšlių nusileidžia giliau. Be to, būna tam tikros valandos, kai jie aktyvesni ar pasyvesni. Tyla upėje tikrai gali būti ir apgaulinga. Bet šiaip jau salatis išsiduoda. Viduryje dienos dienos gali „nemušti“, bet švintant ar saulei leidžiantis vis tiek jis save kažkaip apreikš.
Kokio dydžio ir kokiais masalais dabar patartum juos medžioti?
Kadangi vanduo upėse žemas, o pavasarį ir šiaip salačiai mėgsta minimalizmą, aš dažniausia juos gaudau gana mažais masalais: 4–8 cm vobleriais, 2 nr. sukriukėmis, nedidelėmis vartiklytėmis. Viskas, aišku, priklauso nuo konkrečios vietos. Bet vis tiek patarčiau šiuo metu su masalų dydžiu nepersistengti.
Kaip šiuo metu geriau traukti masalą – skersai srovės, prieš srovę, su srove? Kokiu greičiu?
Gaudant salačius nereikia, kaip kokias meknes, lėtai jais žaisti srovėje. Galima ir reikia masalą traukti greitai. Tie su srove, tiek skersai srovės ar kita kryptimi. Salatis jau atkutęs ir drąsiai vejasi masalą. Net ir greičiausia traukimą paveja ir aplenkia, o aplenkęs – dažnai smūgiuoja jį iš priekio. Dėl to dažnai juos gaudant būna nemažai tuščių kibimų. Gauni baisiai stiprų smūgį per spiningą , o žuvis neužsikabina. Negailėkit greičio!
Kada geriau gaudyti salačius – kai vanduo žemas ar aukštas?
Kalbant apie Nemuną žemiau Kauno HE, sakyčiau, svarbiau pats pokytis. Kai keičiasi vandens lygis – salačiai akivaizdžiai suaktyvėja. Ir ne taip jau svarbu, ar jis krenta, ar kyla. Staigiai kylantis vanduo tik turi nepatogumą, kad paprastai jį lydį nešamos žolės, kurios gadina žvejybą. Daug kartų teko matyti, kai masalą atsivijęs salatis paskutiniu momentu persigalvojo, nes masalo kabliai “pagavo” žolytę. O kalbant bendrai- prie kiekvieno vandens lygio yra kitos vietos. Vienose geriausiai gaudyti, kai vanduo žemas. Kituose- kai aukštas. Kai dažnai žvejoji ir daliniesi informacija su kolegomis – tokias vietas greit atsirenki. Tad norint reguliariai pagauti (ir ne tik po draudimo) reikia dažniau žvejoti ir mokėti bendrauti. Tai geriausias kelias į sėkmę!
Ačiū už patarimus
