Pradėkime, žinoma, nuo didžiųjų apgavikų sinoptikų. Jiems esu dėkingas, kad trečiadienį dėl tariamos būsimos liūties neišplaukiau į Kauno marias karosų. Liūties, žinoma, nebuvo nė ženklo. Bet nebuvo ir karosų: juos bandę gaudyti draugai liko “su nosimi”. Todėl šį kartą ant orų spėjikų per daug ir nepykstu.
Šiam savaitgaliui didžiuosiuose miestuose jie žada gana gražų šeštadienį ir šlapią sekmadienį. Tik klaipėdiečiai šį kartą turbūt išneš sausą kailį. Užtat gaus kiek stipresnio vėjo. Vėjo kryptis sukaliosis tarp pietų ir pietvakarių. Kaip ir neblogai viskas iš pažiūros atrodo. Bet teorijos yra teorijom. O kaip gi sekėsi šią savaitę ir ypač paskutinėmis dienomis kitiems?
Pietų Lietuva
Druskininkai. Nemune žuvų kibimas prastesnis nei vidutinis. Gal dėl vandens kilnojimo, gal dėl permainingų orų stabilaus karšių aktyvumo nėra. Bet kas moka gerai žvejoti – pagauna. Vienas vietinis žvejų autoritetas sakėsi trečiadienį pagavęs penkis karšius, o šiandien – tik vieną. Žuvys gražios, po 1,5-2 kg.. Druskonio tvenkinyje, esančiame miesto centre kaip visada gerai kimba nedideli karosai, o kas gaudo mikromasalais – ir ešeriokai.
Dusios, Metelių ežeruose prieš kelias dienas visai neblogai buvo sukilę ešeriai. Latažeryje gerai kimba nedideli karšiokai. Kituose ežeruose girdėti, kad neblogai pagauna lynų. Sėkmės istorijomis dalinasi ir laukinius karpius gaudantys žvejai. Žodžiu, jeigu ruošiatės gaudyti baltą žuvį – viskas lyg ir neblogai.
Alytus, Birštonas. Nemune tie Birštonu neblogai kibę ešeriai ir sterkai visai nurimo. Kitų šaltinių duomenimis, gaudantys jig rig sistemomis vieną kitą dar pagauna. Užtat visi sutaria, kad tebekimba karšiai. Tiesa, tik naktimis. Alytaus apylinkių ežeruose kaip ir kitur – dažniausiai naktimis realu išsėdėti vieną kitą karšioką ar lynuką. Masinio kibimo nėra.
Marijampolė. Visi mano šiame regione gyvenantys informatoriai, kaip susitarę išvyko atostogauti, Tad galiu remtis šiame krašte iki trečiadienio viešėjusio kolegos Mato pasakojimu. Vadinamoje “Marijampolės jūroje” – Šešupės patvankoje gaudant fideriu vienas po kito kimba nedideli, iki puskilogramio sveriantys karšiokai. Pačioje Šešupėje labai žemas ir labai skaidrus vanduo, tai didelį šapalą labai sunku iškrapštyti. Priplaukia prie muselės rimtos “torpedos’, stumteli nosimi ir plaukia savais keliais. Maži kimba. Nelabai aktyvūs ir ešeriai.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Kauno marios tuščios. Nei žvejų, nei žuvų. Nekimba nei karšiai, nei sterkai su ešeriais. Maždaug prieš savaitę keletas spiningautojų įsigudrino gaudyti ešerius sukriukėmis. Dryžuočiai sukriukes atakuodavo, o štai į guminukus visai nereagavo.
Tokiu laiku paprastai jau gerai kibdavo karosai ties Arlaviškėmis, Dabintos sala. Bet ne šiemet: trečiadienį žvejoję kolegos iš Alytaus per visa dieną sugavo vos 2 po porą šimtų gramų sveriančius karosiukus. Buvo susibūrę ir daugiau valčių, bet po kelių valandų visi išsiskirstė. Nors echolotas žuvies būrius, susispietusius viduriniuose vandens sluoksniuose „piešia“.
Apie Nemuno laimikius nieko negirdėti. Dauguma žvejų važiuoja žvejoti į kokias užtvankėles, sodų bendrijų tvenkinius.
Jonava. Praeitą savaitę vienas vietinis muselinės mėgėjas ištraukė 10 kg lašišos patelę. Prieš dvi dienas įkirto kitą, bet žuvis atsikabino. Daugiau pagaunama tik vadinamų “kupranugarių” (vietiniu žargonu taip vadinamos „į kuprą“ ar už kitos kūno vietos užkirstos lašišos). Tokios “žūklės entuziastai” darbuojasi „iš peties“. Šapalai, salačiai nekimba.
Elektrėnai. Viena pažįstamų žvejų kompanija gyrėsi gerai pagavusi Elektrėnų mariose lydekų sukrėmis. Aštriadantės nenori nei guminukų, nei voblerių. O štai į sukrę reaguoja.
Vilnius. Visiškai nustojo kibti šapalai. Kiek girdėjau, netgi turėjęs filmuoti laidą apie šapalų žūklę P. Korsakas čia nieko nepagavo, tad turėjo pervažiuoti į Miniją, kur pasisekė geriau.
Šiaurės ir Rytų Lietuva
Utena. Nieko gero negirdėti. Kimba tik smulkmė.
Panevėžys, Kupiškis. Nieko gero. Sterkai visai pasiramino, ne ką geriau ir su ešeriais. Jei ir kimba, tai vadinamo „sportinio“ dydžio – 50-100 g. Su balta žuvimi tai pat ne pyragai. 100-300 g karšiukų gali pagauti be problemų, tačiau kažko stambesnio tikėtis nereikia. Nebent sutemus ar labai anksti ryte kartais pasitaiko pagauti vieną kitą „ribinio“ dydžio lynuką.
Eina gandai, kad Nevėžio upėje, nuošalesniuose ruožuose buvo pakilę karšiai ir pasigaudavo gražių žuvų. Bet kiek tiesos – sunku pasakyti.
Pasvalys. Kai bebūtų keista, Mūšoje dar galima pagauti vieną kitą žiobrį. Vietiniai jų išsėdi iki 10 vnt. per naktį.
Zarasai. Praeitas savaitgalis, pasak mano bičiulio Nikolajaus, buvo, ko gero, pats prasčiausias per visą šią vasarą. Didesni karšiai visiškai ignoravo bet kokius masalus. Užtat maži karšiukai tiesiog siautėjo – neleido masalui net nusileisti ant dugno. Tas pats reiškinys buvo pastebėtas tiek Antalieptės mariose, tiek daugelyje ežerų. Protakose tarp salų, Antaliepotės mariose paskutinėmis dienomis girdėti, kad kimba stambios, 300-500 g kuojos. Nors kiek geresniu plėšrūnų kibimu nesigiria niekas.
Vakarų Lietuva
Klaipėda, Ventė. Žinomas spiningautojas ir gidas Audrius Uselis sako, kad Kuršių mariose, prie Ventėje neblogai kimba ešeriai. Gaudant juos pasitaiko vienas kitas sterkiukas. Vietas prie Kiaulės nugaros okupavo smulkūs ešeriai, kurių gali pritraukti kiek nori. Sterkai kimba prastai. Vienas ar du, neretai dar neleidžiamo apimti dydžio dydžio – tokie rezultatai tarp vietinių žvejų, gerai žinančių vietas.
Iš Minijos, Upaičio, Atmatos žinios prieštaringos. Praeitą sekmadienį pats ten žvejojau su Audriumi pats – žūklė buvo sunki. Minijoje karaliavo pikti kaip širšės 30-70 g ešerėkai. Ir tik gerai pavargus pavyko ištraukti keletą gražesnių dryžuočių bei pora lydekų. Atmatoje visai nebuvo srovės, tai kibimas irgi buvo labai prastas. Dabar lyg ir srovė yra – girdėti, kad lyg ir pagauna.
Smiltynėje nuo krantinės ir toliau kimba žiobriai ir žiobriukai bei vienas kitas karšis.
Nida, Juodrantė. Žvejai verslininkai, nuo pavasario gaudantys gaudyklėmis, tyliai džiaugiasi (teoriškai jie lašišų negaudo ir jų negali pardavinėti) labai gerais lašišų laimikiais. Pasak jų, lašišos mariose labai daug – ne mažiau nei pernai. Ir kadangi poilsiautojų pajūryje daug – dauguma slaptai pagauto laimikio išperka vietiniai barai ir kavinės bei rūkyklos.. Šiuo metu geriausia lašišos į gaudykles lenda (teoriškai jos į gaudykles gali įlįsti tik atsitiktinai – bent jau mūsų Aplinkos ministerijai taip atrodo) ties Juodkrante. Todėl ir pagautos lašišos kilogramo kaina juodojoje rinkoje, bent jau Nidoje laikosi palyginus aukštos – 8,5 euro už kilogramą (Pernai buvo nukritusi iki 5 eur/kg). Prekybininkai laukia rugsėjo 1 dienos, kada oficialiai bus leista mariose statyti tinklus. Tada lašišų pasiūla pakils daugybę kartų, o kainos pasieks žemiausią tašką.
Savaitės pradžioje 10,2 kg lašišą pagavo spiningautojas, gaudęs ešerius nuo Nidos molo. Daug poilsiautojų tai matė ir su ja įsiamžino.
Vilkija, Raudonė, Jurbarkas
Savaitės pradžioje nuėjo gandas apie Aplinkos ministerijos organizuojamą reidą prieš kabliautojus. Pasklidusi žinia juos šiek tiek išgąsdino. Matėsi mažiau ir tie patys kabliavo daugiau rytais ar vakarais, nebe taip atvirai. Tad peršasi išvada, kad bent kokios pastangos duoda rezultatą. Jeigu būtų realia dirbama – nebūtų ir kabliavimo.
Taigi, apžvelgus viską, negali pasakyti, kad kibimo prognozė savaitgaliui nėra labai jau guodžianti. Bet ir nieko tragiško. Kaip sakoma, viltis visų žvejų ir ne tik jų motina – nepraraskime jos! Ir nei žvyno jums, nei rūkytos lietuviškos lašišos!
