Pietų Lietuva

Druskininkai. Nemune pačiame mieste, nuo krantinės kimba kuojos. Priklausomai nuo dienos kartais po 100 g, o kartais ir 200–300 g. Atvažiuoja jų gaudyti meškeriotojai ir iš Kauno, ir iš Vilniaus. Geriausias masalas – vadinamasis „bužiukas“ (gal šoniplauka?), kurių patys žvejai prisisemia upeliuose. Kas tingi, pagauna ir tradicinėmis uodo trūklio lervomis.

Plėšrūnai Nemune nusiramino. Vieną kitą ribinio dydžio lydekaitė gal ir realu iškrapštyti, bet ne daugiau. Ešeriai gerai kibo prieš dvi – tris savaites, o dabar praktiškai „nejuda“. Negirdėti nieko ir apie salačius – jų aktyvumo laikas pasibaigė tikriausia jau iki kitų metų.

Ežeruose situacija panaši. Velkiaujant – viena kita lydeka.

Vištytis. Patys ištvermingiausieji fiderio, „paskutiniai mohikanai“ vis dar gaudo ir pagauna ežere karšius. Ir sako, sėdės ten tol, kol žiedeliai neužšals.

Marijampolė. Pasibaigus vėgėlių manijai, dauguma nesudedančių meškeres Suvalkijos sostinės meškerės brolių dalyvauja neskelbtoje akcijoje „pagauk kalėdoms lydeką“. Ir jiems sekasi. Girdėti apie pagavimus Antanavo užtvankoje, vadinamojoje „Naujukėje“. Kol dar leidžia, nemažai kas žvejoja gyva žuvele. O spiningautojai kažkodėl aštiradiantėms dažniau įsiūlo voblerius, nei guminukus. Tokia paskutinių dienų tendencija.

Vilkaviškio ežere girdėti, kad guminukais susigundo vienas kitas sterkas.

Spiningautojas Tomas su pagautu ešeriu

Vidurio Lietuva

Kaunas. Mažai kas žvejoja, o dar mažiau kas pagauna. Žvejų susibūrime prie „Akropolio“, kai Nemune keliamas vandens lygis, laikas nuo laiko sukimba kuojos ir žiobriai. Taip pat žemiau miesto, uždambiuose pasitaiko pagauti vieną kitą lydeką.

Kauno mariose naktimis dugninės mėgėjai išsėdi vieną kitą karšioką. Spiningautojai kažkodėl lyg susitarę tyli. Gandai eina, kad kažkas kažkur pagavo ešerių ir net gražų sterką. Bet informacija net ne iš antrų, o trečių lūpų. Mano draugo uošvio brolis sakė, kad jo bendradarbis pagavo...

Nevėžyje tęsiasi fiderio sezonas. Girdėti, kad spiningautojai paskutiniu metu pagauna ir ešerių. Kalbintas pažįstamas meškeriotojas paporino sunkiai įtikėtiną istoriją, kad šioje upėje švintant nuo paviršiaus, gaudant mikromasalais – mažomis sukriukėmis, kimba... stambios kuojos. Vieną, esą, sugavo net sveriančią 900 gramų. Kibimas trunka vos 20 minučių kol prašvinta. Per tą laiką gali sugauti kelias, bet labai smagias „mamules“. Kadangi gyvena netoli – tai dažną rytą ateina jų pavaikyti. Tikėti tuo ar ne – spręskit patys.

Jonava. Plūdinės sezonas tęsiasi visu smarkumu. Jei seniau dauguma gaudė šapalus ir šapaliokus, tai dabar džiaugiasi puikiu žiobrių kibimu. Gal užėjo didesnis jų būrys, o gal labiau suveikė masalo pakeitimas. Mat vietoj batono daugelis vietinių žvejų pradėjo ant kabliuko mauti uodo trūklio lervas.

Spiningautojai nieko geru negali pasigirti. Lydekų iš esmės pagauna tik gaudantys gyva žuvele.

Kėdainiai, Krekenava. Trečiadienį su žinomu spiningautoju Andriumi Urbonu ir dviem jo bičiuliais šturmavome Nevėžio vidurupį. Atvira pasakius, pačiam pažvejoti beveik neteko – vos spėjau lakstyti su kamera paskui vyrus, kad įamžinčiau jų kovas su gražuoliais ešeriais. Bent keturi pagauti dryžuočiai buvo virš puskilogramio ( svėrėme tik didžiausią – jis svarstyklių skalę trūktelėjo 660 g. ribos), mažesnių neskaičiavome. Ešeriai puikia atsiliepė į jig rig sistemėlę ir laumžirgio lervą imituojančius tamsių spalvų guminukus. Apie šią žūklę dar parašysiu atskirai – laukite videoreportažo Kablys.lt Yuotube paskyroje ir straipsnio portale. Bet išvada konkreti – šios žuvys Nevėžyje pastaruoju metu tikrai aktyvios.

Andrius Urbonas Nevėžyje

Vilnius. Neryje, kur galima žvejoti, ypač ties Buivydžiais, Šilo tiltu kimba kuojos ir šapalai. Paskutinėmis dienomis daug kas džiaugėsi gražiais žiobrių laimikiais. Žiobriai nesilaiko pastoviai- užeina būreliais ir vėl dingsta. Žvejų daug. Populiaresnėse vietose stovi po 50 ir daugiau vyrų.

Kas neišsigando vėjų ir plaukė į ežerus – sugavo vieną kitą lydeką ir sterkų. Su ešerių kibimu prasčiau.

Spiningautojai iš Panevėžio Nevėžyje

Šiaurės ir rytų Lietuva

Molėtai. Sigitas Lukšta sakėsi nusprendęs spjauti į seliavines lydekas ir ežerus, kur lydekos, anot jo prisirijusios seliavų ir visiškai išpindėjusios ir pasiieškojo mažesnio ežero, kur seliavų nėra. Nepralošė – turėjo tris kibimus, ištraukę tris apie 80 cm lydekas. Nuvažiavo po dviejų dienų – turėjo 7 kibimus, bet tik viena lydeka pasiekė 80 cm ilgį. Kitos atsikabino arba buvo nedidelės. Lydekos geriausia reagavo į 20 cm ilgio guminukus. Pasak jo, vos tik pabandai mažinti masalą – iškart mažėja ir lydekų dydžio standartas. Tad dabar nėra ko smulkintis.

Sigito Lukštos sugauta lydeka

Lydekos tūnojo gana giliai – 11–12 metrų ir buvo ten, kur echolotas rodė didesnį plakių ar kuojų susikaupimą.

Kas bandė Molėtų ežeruose gaudyti ešerius – pagavo tik mažiukų. Didesni dryžiai streikuoja.

Panevėžys, Kupiškis. Visame Nevėžyje, netgi aukščiau Panevėžio, suaktyvėjo ešeriai. Gana dažnai pasitaiko ir labai gražių žuvų. Čia kimba ir kuojos. Panevėžio mariose dugninės mėgėjai smagiai traukia smulkmę, naktimis kimba sterkai. Ledai nuėjo nuo smulkesnių užtvankų ir kas ten žvejojo – vėl gerai pagavo lydekų. Kupiškio mariose velkiautojai pagavo pastarosiomis dienomis lydekų. Su sterkais sunkiau.

Sigito Lukštos sugauta lydeka

Zarasai. Žvejojančių rajone atrodo, nebeliko. Vietiniai meškeriotojai raišiojasi sistemėles seliavoms ir laukia ledo, o atvykėlių nematyti. Nepavyko gauti jokio patikimos informacijos, kad kažkas kažką čia gaudytų. Keista.

Sigito Lukštos sugauta lydeka

Vakarų Lietuva

Klaipėda. Laba gerai kimba stintos. Ir kas smagiausia – abiejuose krantuose. Pagauna ir uostelyje, pagauna ir Malkų įlankoje. Nuostabiai kimba ir Smiltynėje. Šiais metais bent kol kas tikrai geras jų užėjimas ir tai geras ženklas tiems, kurie tikisi kitais metais užlipti ant marių ledo.

Jūroje, anot šias geras žinias perdavusio Emilio, šią savaitė labai gerai kibo lašišos. Kas plaukė-, tie pagavo. Pasitaikė ir stambių – kažkas pagavo 14 ar 15 kilogramų žuvį. O štai menkė kažkur dingo. Nepagauna jos nei Karklėje, nei kituose populiariose vietos. Ir neaišku, ar menkių būriai visai pasitraukė, ar tik pirmomis dienomis po audros tradiciškai nekimba. Kaip tik švenčių laikotarpyje sinoptikai žada ramius orus ir tikriausia galima bus išplaukti į jūrą.

Žemaitijos upėse vanduo dar aukštas ir negaudomas, tačiau iki Kalėdų, kada prasidės šlakių žūklės epidemija, turėtų pakristi ir būti pats tas. Nes lietaus šiame regione iki to laiko sinoptikai kaip ir nežada.

Šilutė. Dienomis Nemune ties Šilininkais, kitose populiariose Žemupio vietose gerai kimba karšiai. Gal kibtų ir naktimis, bet dėl vėgėlių draudimo negali žvejoti.

Apibendrinat galima konstatuoti, jog gal dėl pašilusių orų ar kilstelėjusio upėse vandens didžiojoje Lietuvos dalyje galima stebėti ženklų žuvų suaktyvėjimą. Ir tuo verta pasinaudoti. Keliaujančiam meškeriotojui telieka nuspręsti kur pasiduoti – Į vakarų Lietuvą stintų, į Nevėžį ešerių ar žiobrių į Nerį. O gal – „kalėdinės“ lydekos ar sterko į ežerus? Jūsų teisė rinktis.

Susitiksim kažkur prie vandens.