PIETŲ LIETUVA
Druskininkai. Gerai kimba karšiai. Nemune nuo miesto krantinės žvejojęs meškeriotojas gyrėsi plūdine meškere pagavęs 6 karšius, svėrusius nuo 1,5 iki 2,8 kg. Tikėkimės, didžiąją dalį jų paleido... Dugninės mėgėjai tai pat džiaugiasi neblogu jų laimikiu šioje upėje. Kas gaudo ne ramumose, o srovėje, neblogai pagauna kuojų bei gana gražių „vietinių“ žiobrių. Keletas iš jų žvejų nuostabai papuolė vos ne kilogramo svorio. Šamų gaudytojai bent kol kas dideliais laimikiai pasigirti negali. Prieš mėnesį buvo sugauti 19 ir 36 kg ilgaūsiai. O paskutiniu metu kimba tik 1,5-3 kg „buožgalviai“.
Ežeruose dauguma karšiauja. Negali sakyti, kad plačiašoniai masiškai kimba, tačiau stabiliai jaukinant keletą gražių, kaip vietiniai vadina „leščių“ pasigauti galima.
Pusėtinai mikromasalus čiaumoja ir ešeriai.
Alytus, Birštonas. Savaitės pradžioje, kol dar buvo karšta Dusios ežere gana gerai kibo lydekos. Daugiausia jas gaudė velke, plaukiodami virš 20–25 m gylių, tačiau masalą leisdami į 5–6 metrų gelmę. Dažniausia pasitaikė vidutiniokės – 3–3,5 kg svorio aštriadantės.
Birštone gerai kimba karšiai. Šį savaitgalį čia vyks fiderio varžybos, todėl visą savaitę čia treniravosi sportininkai. Kiek girdėjau, jų rezultatai buvo neblogi.
Marijampolė. Atrodo, atvėsę orai atrodo išėjo į naudą. Karšiai pradėjo kibti ne tik naktimis, bet ir dieną. Antanavo, Raudeniškių užtvankose, Orijos ežere ir kitur plačiašoniai labai noriais atsiliepia į jaukinimą. Suaktyvėjo ir lynai. Svarbiausia, kad paskutiniu metu vis dažniau pasitaiko ir stambesnių egzempliorių.
Gana smagiai naktimis žuvies gabaliuką užtvankose griebia sterkai. Šių žuvų žūklė visoje Suvalkijoje šiemet stipriai išpopuliarėjo.
Praeitą savaitgalį vykusi „Šapalo“ taurė parodė, kad Šešupėje tokiu metu iš tiesų gali pagauti daug ir didelių šapalų.
VIDURIO LIETUVA
Kaunas. Kauno mariose visi gaudo karšius: 3 – 5 plačiašoniai per rytą yra laikoma „norma“. Vakare jie kimba kiek prasčiau. Karšių dydžiai labai įvairūs, priklauso nuo dienos. Kartais į jaukintą vietą susiburia 700–800 gramų „puskaršiai“, bet būna, kad atplaukia ir 1,8–2,2 kg sveriančios „keptuvės“. Karšiai nekimba tik tada, kai žūklės vietoje susiburia karpiukai. Nelegalaus dydžio 34–38 cm stambiažvyniai gali išvaryti iš proto savo kibimais. Ir jų mariose yra be proto daug.
Apie plėšrios žuvies aktyvumą jokių žinių nepavyko surinkti. Niekas nesigiria. Apskritai, mažai kas gaudo.
Neryje žemas vanduo, tai gerai šapalų pagauna tik muselinės mėgėjai. Salačiai jau pasklidę o visos upės plotus ir jų tikslinė jų žūklė tai pat mažai sėkminga.
Atšalus orams, suprastėjo ir lynų kibimas užtvankose. Kol buvo karščiai – jie kibo stabiliai. Dabar vos vienas kitas.
Nemunas ties Kaunu galutinai sužėlė vandenžolėmis ir norint pažvejoti, reikia važiuoti tolėliau už miesto. Kas pasiduoda į Birštono, pusę, kas upe žemiau, link Vilkijos. Bet ir čia ne Eldoradas. Kauno žūklės plūdine guru Vilius guodėsi, jog paskutiniu metu pasitaiko tik pavieniai plačiašoniai. Jaukinant kviečiais, gerai kimba tik kuojos, nedidelės meknytės ir kita smulkmė.
Jonava. Neryje kibimo visai nėra. Krantai ištuštėję. Tik vienas kitas atvykėlis pabando laimę spiningu. Vietiniai važiuoja į marias ar kitus tolimesnius vandens telkinius. Prieš pora dienų buvo nusiritęs gandas apie neva Neryje netoli Jonavos pagautas 4 lašišas. Bet nelabai kas tuo tiki.
Vilnius, Trakai. Neryje spiningautojai smagiai gaudo šapalus. Šapalai jau išneršę, matyt, aktyviai bando atgauti prarastas kalorijas. Ežeruose gerai kimba tai raudės. Nemažai spiningo brolių, iki tol gaudę ešerius, sėkmingai persiorientavo į šių žuvų žūklę. Užtvankose ir ežeriukuose stabiliai kimba po neršto atsigavę lynai.
Vakar viename Trakų rajone žvejojęs mano bičiulis Ovidijus sugavo vieną 690 g svorio ir keliolika mažesnių ešerių. Taigi, jų kibimas, pasak jo, vidutiniškas.
RYTŲ IR ŠIAURĖS LIETUVA
Utena. Orų atšalimas ne vienam sugadino karšių kibimą. Nusistovėjus karščiams, bičiuliai viename šio krašto ežere per daug nesigirdami traukė karšius tikrai neblogai. Ir kas svarbiausia – pagaudavo tikrai didelių, 3–5 kg plačiašonių. Tačiau atšalus du vakarus iš eilės jie neturėjo nei kibimo. Nors echolotas žuvį rodo.
Iš nuogirdų girdėti, kad kai kuriuose Utenos ežeruose sterkai vis dar juda.
Molėtai. Gerų žinių nėra. Ešeriai bent jau prieš tris dienas nekibo. Apie lydekas niekas net nekalba. Kita vertus, lietingas oro atvėsintas vanduo turėtų paskatinti jų aktyvumą. Nelabai kimba ir lynai. Berods trečiadienį vienas pažįstamas meškeriotojas, pabandęs žvejoti populiariame rajono ežere per naktį turėjo tik 2 kibimus ir ištraukė du lynus. Plūdinės mėgėjai kuojų ir karšiokų pajukinę pagauna.
Panevėžys, Kupiškis, Pasvalys. Kupiškio mariose sterkų aktyvumas sumažėjo. Savaitgalį velkiavęs bičiulis sugavo tik dvi lydekaites ir ešerį. Nesimatė, kad būtų pagavęs „imamo“ dydžio sterkų ir kiti. Tvenkiniuose geriau ar blogiau kimba balta žuvis. Nemaža dalis Panevėžiečių važiuoja į Mūšą prie Saločius, gaudyti grįžtančių žiobrių.
Savaitgaliais rasti laisvų vietų beveik neįmanoma. Minimi pagaunamų žuvų kiekiai yra fantastiniai: pasak pažįstamo, jei per naktį vienas žvejys nepaima 70 vienetų, vadinasi, žiobrių kibimo net nebuvo. Tad šio reiškinio pavadinti kitaip, kaip žiobrių genocidu liežuvis nepasiverčia vadinti. Šioje vietoje norisi kreipti į mūsų aplinkosaugininkus – nejau neįmanoma ten suorganizuoti reido? Nes bijau, kad po tokių žūklių kitą pavasarį vėl verksim, kad kažkodėl nėra žiobrių Mūšoje. Ar nebus tik latviai išgaudę?
Zarasai. Paskutiniu neblogai didžiuosiuose ežeruose kimba ešeriai. Bičiulis Nikolajus gaudė Avilio ežere – pagavo 5 ar 6 puskilograminius ešerius bei nemažai smulkesnių. Ypač vakarais paskutiniu metu dažnai matyti vaikomo mailiaus fontanai. O, štai karšiams orų pokyčiai, panašu, ne itin patiko. Jeigu prieš tai per retą ar vakarą vietiniai nesunkia pagaudavo leistiną paimti limitą, ta dabar džiaugiasi vos vieni kitu karšioku, neperžengiančių kilogramo ribą.
Vasaknų žuvininkystės ūkio vandens telkiniuose populiarėja plačiakakčių gaudymas plūdine meškere, naudojant vadinamąją planktono granulę. Tikrai įdomu būtų tokią žūklę išbandyti.
VAKARŲ LIETUVA
Klaipėda. Pasikeitė orai ir vyraujantys smarkūs vėjai sterkų gaudytojams neleido dažnai išplaukti. Vis dėl, kas išplaukė, pasakojo, jog sterkai paskutinėm dienom sukimba trumpai – tik valandai ar pusantros. O paskui nurimsta. Gal būt geresniam jų kibimui reikia, kad nusistovėtų vėjai ir srovės.
Smiltynės krantinėse ir Klaipėdos pusėje nuo kranto ir toliau neblogai kimba karšiai. Geresnę dieną per 4–5 valandas realu pagauti 4–5, prastesnė – 1–2 plačiašonius. Kartais dugnines užpurto gražūs, „mariniai“ ešeriai ir jų gali pagauti nemažai.
Tad sprendžiant iš visko, ne taip jau viskas blogai. Truputis lietučio tikrai nepakenks. Bet kaip ten bus, pamatysime savo akimis. Svarbiausia, kaip sakė Nepoleonas, įsivelti į mūšį. T.y., išvažiuoti į žvejybą. O paskui jau bus matyti. Iki susitikimo prie vandens!
