Jeigu sinoptikai savo diagnozės nepakeis – turėsime pasibuvimą gamtoje be vėjo ( 3 m/s tokiu metų laiku – nesiskaito) ir dar beveik be jokių kritulių. O gal net saulę. Net ir šilumos bus – visi vienas ar du laipsniai,o gal ir vis trys aukščiau nulio... Tik uostamiesčio gyventojai tradiciškai vakarų krypties vėjo gaus truputį daugiau. Užtat Lietuvos vakarų gyventojai galės lepintis kone „tropine“ 4 ar 5 laipsnių šiluma..
Viskas atrodo gražu ir gerai. Ypač ten, kur mūsų nėra. Bet dabar pasidomėkime, kokias žuvis ir kaip šią savaitę traukė (ar netraukė) mūsų meškerės broliai, o galbūt gal ir viena kita ištverminga sesė.
Pietų Lietuva
Druskininkai. Vanduo ežeruose atvėso iki kritinės temperatūros – 3-3,2 laipsnių, lydekų ir ešerių aktyvumas labai silpnas. Atvargus kelias valandas realu pagauti du, tris ar keturis gražesnius dryžuočius. Ančios tvenkinyje gaudęs šias žuvis pažįstamas sakėsi, kad kibimą gali pajusti tik super jautrių įrankių dėka. Pasivaidena, kad lyg kažkas prisilietė prie masalo. Pakerti – nagi tikrai yra ešerys.. Mažesnių ežerų galuose bent jau trečiadienį jau buvo užsidėjusi plona ledo pluta. Įdomiausia, kad miško ežeriukuose šiokio tokio lydekų suaktyvėjimo gali tikėtis jau beveik sutemus, apie 15,30.
Nemune gaudant uodo trūklio lervomis pavyksta pagauti vieną kitą kuojytę, šapaliuką, Negirdėti, kad kas pagautų ir salačių. Matyt, ir jų laikas jau baigėsi.
Marijampolė, Vištytis. Vištyčio ežere vis dar tebekimba karšiai. Pernai jie kibo iki lapkričio vidurio, šįmet ir gruodžio sulaukus dar turbūt galėsim pagauti, nes orai šiltesni. Kitur Suvalkijoje kibimas arba apstojo, arba patys žvejai, būnant tokiems orams mažiau žvejoja ir dėl to patikimos informacijos mažai. Pasak Sauliaus Alešiūno, parduotuvės „Vienam gale kablys“ vadovo, kas tikrai šią savaitę daugiau žvejojo, tai lydekų gaudymo gyva žuvele mėgėjai. Taip pat vis plečiasi važiuojančių į Nemuno žemupį gaudyti vėgėlių gretos.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Spustelėjus šaltukui ir subjurus orams Nemuno kanale prie Žalgirio arenos kuojų, žiobrių ir kitų žuvų aktyvumas ženkliai sumenko. Bandančių laimę dar yra ir, matyt, bus ilgai. Bet ar bus žuvies – klausimas.
Savaitės pradžioje, antradienį, bičiulis Algis Šiukšteris Nemune bandė ieškoti lydekų. Vieną, dvikilograminę per visą dieną šiaip ne taip „surado“. Jo vertinimu – tai labai prasti rezultatai. Po to jis žvejojo Nemune ketvirtadienį. Priskambinau jam apie 17.30 vakare – jis dar buvo prie upės ir tikslingai gaudė tamsoje sterkus. Prieš temstant buvo sugavęs po 3 kg svėrusias lydeką ir sterką. Dar viena panašaus dydžio žuvis atsikabino. Taigi, kas moka – pagauna.
Kauno mariose praeitą savaitgalį kibo tik vidutinio dydžio ešeriai – sterkų laimikiais niekas nesidžiaugė. Mano pažįstamas Sergejus juos rado prie šlaitų, krentančių nuo 6 į 11 metrų netoli pačio Kruonio. Kalbama, kad paskutinėmis dienomis lyg ir pajudėjo ir sterkai, bet kiek jos pagrįstos – sunku pasakyti. Vargu ar daug kas drįso plaukti į marias tokiu oru. Apie karšių gaudytojų laimikius mariose nieko negirdėti.
Nevėžyje kaip ir visados tokiu laiku kažkoks veiksmas vyksta, žvejų daug. Kuojos, plakiukai, vienas kitas žiobris ar karšiukas. Apie ešerius informacijos negavau.
Jonava. Neries šturmas šiame mieste ir žemiau jo tęsiasi be pertraukų. Kas moka gaudyti – pagauna labai gražių šapalų. Bičiulis sakė, kad prie jo akių vienas patyręs plūdininkas prie jo akių ištraukė du maždaug po pusantro kilogramo sveriančius šapalus. Mažiau patyrę traukia mažesnius, bet už tai dideliais kiekiais ir krauna į automobilių bagažines. Kas pagauna virš normos – deda į maišus, o juos meta į krūmus. Jeigu aplinkosauga netyčia sugalvotų patikrinti pakrantes – daug įdomių dalykų pakrantėse rastų. Bet kol kas niekam tas nerūpi.
Vilnius. Ketvirtadienį beveik visame ruože, kur galima žvejoti nepaprastai gerai kibo 200–300 g sveriančios kuojos. Šapalų pasitaiko rečiau, bet raudonakių kibimas iš tiesų įspūdingas. O kalbant apie gaudymo būdą – kaip visada tokiu metu karaliauja plūdinė ir jo didenybė batonas.
Iš aplinkinių ežerų žinios liūdnesnės. Nieko paguodžiančio. Kas gaudė – arba liko tušti. Arba per dideles kančias išvargo vieną kitą ešerioką ar lydekaitę.
Rytų ir Šiaurės Lietuva
Molėtai. Informacijos nedaug; ketvirtadienį Galuono ežere lydekas žvejojo Sigitas Lukšta neturėjo nė vieno kibimo. Tame pačiame ežere ešerius dvi dienas gaudė jo bičiuliai buvo laimingesni – pagavo iki puskilogramio sveriančių ešerių. Dryžuočius rado ir sugaudė maždaug 10 metrų gylyje.
Panevėžys, Kupiškis. Praeitą savaitė buvęs ešerių kibimo bumas Mūšos ir Nevėžio upėse baigėsi. Spiningautojai jau nepagauna arba jei ir pagauna – tai tik vieną kitą žuvį. Truputį geresniais laimikiais džiaugiasi meškeriotojai, žvejojantys mailiumi. Tačiau ir jie skundžiasi, kad ešerių stipriai sumažėjo.
Kupiškio mariose kas moka gaudyti, tas ir pagauna. Antra rudens pusė gaudantiems šiame vandens telkinyje yra labai dosni.
Panevėžio mariose nesenai su dugninėmis, kaip masalą žuvies porciją naudojęs žvejys sakėsi turėjęs 3 kibimus ir ištraukęs du sterkus. Viena 2,5 kg, kitą kiek mažesnį. Taigi, vandenų vilkai dar nemiega.
Mažesniuose tvenkiniuose pajaukinus gana neblogai kimba smulkmė – sprindinės kuojytės, plakiokai. Tad jei namie nesisėdi, belaukiant ledo galima pažaisti su tokiomis žuvelėmis.
Zarasai. Tarp zarasiškių sklinda gandai, kad kažkas kažkur praėjusiomis dienomis jau buvo užlipęs ant ledo ir net nuo jo pažvejojo. Nedidelių vandens telkinių įlankėlėse kur ne kur jau tikrai yra ledo, bet aišku, apie užlipimą kalba neina.
O šiaip žinios prastokos – lydekos kimba labai prastai. Ne ką geriau žinios ešerių fronte. Vis laukia ledo, o kas neiškenčia – bando laimė žvejoti nuo tilto per Šventąją. Sako, neblogai kimba kuojytės, aukšlės ir kita smulkmė. Sielą nuraminti galima.
Vakarų Lietuva
Klaipėda, Latvija. Savaitės pradžioje, kol dar leido orai, kas plaukė į jūrą, traukė be sustojimo menkes. Jau pasitaikė ir gana gražių egzempliorių.
Smiltynėje ir uosteliuose, nuo krantinių kibioja viena kita stinta. Per vakarą pagauna kas 10, kas 15. Kam labai pasisekė – „net“ ir visas 25. Taigi, masinio jų ėjimo dar nėra ir vien dėl stintų važiuoti į Pamarį nėra prasmės. Šventojoje, leistinoje zonoje iki uostelio lyg ir pagauna ešerių. Patys klaipėdiečiai važiuoja į Bartą ir gana gerai traukia dryžuočius. Liepojos kanale, vadinamajame karo uoste dryžuočiau irgi kimba labai neblogai.
Šilutė. Daug kas laukia naujienų apie vėgėles. Ką girdėjau – tai arba kimbantys „kaklaraiščiai“, arba pavieniai imamo dydžio vėgėlių patinai. Stabilesnio ir gausesnės jų migracijos, ko gero, dar nėra. Bet faktas – pagauti jau įmanoma. O jeigu įmanoma – tai kodėl gi nepasėdėti naktelę vienumoje su upe?
Tokios žinios šią žvarbų ir lietingą penktadienio popietę iš Lietuvos vandens telkinių. Kaip jau minėjau, savaitgalis orų prasme nusimato lyg ir visai neblogas. O ir žuvies pagauti bent jau upėse įmanoma. Tad ko dar laukti – metas eiti ruošti meškeres. Susitiksime turbūt prie senelio Nemuno.
