Paskutinės bobų vasaros akimirkos. Taip norėtųsi pavadinti šį savaitgalį, kai smagi keliolikos laipsnių šilumėlė dar maloniai kutens skruostus, o saulės diską bent jau šeštadienį dar regėsime visame jo didume. O kur dar vidutinio stiprumo vakarinių krypčių vėjas, nešantis nuo jūros drėgnoką, tačiau gaivų oro srautą. Sekmadienį, bent jau didžiuosiuos miestuose gal ir vienas kitas lašas lietaus nukris. Bet jis tik pridės prie šio savaitgaliui grožio dar vieną puikų akcentą.

Tad jeigu dar yra dvejonių, kur ir kaip jį praleisti – meskite jas į šalį. Darbai, susutikimai, problemos palauks. O toks oras antroje rudens pusėje būna tik ekranizuotuose meilės romanuose. Ir kaip aklai vištai grūdas, kartais mums ima, ir nukrenta iš dangaus.

„Na gerai“, jau girdžiu jus sakant. „Oras gal ir puikus. O ar žuvys kimba?“. Kimba brangieji. Dar ir kaip kimba. O kaip ir kur – skaitykite toliau.

Pietų Lietuva

Druskininkai, Merkinė. Geros žinios. Visi Druskininkų ir jų apylinkių žvejai šią savaitę paskelbė mobilizaciją – gerai kimba kuojos ir salačiai. Visos krantinės nusėstos vietinių ir atvykėlių žvejų. Mano nesenas pažystamas Artūras sako jei tik turintis galimybė, išeinantis pagainioti didžiųjų aukšlių ir ryte, ir vakare. Kartais pagauna du, kartais tris gražius salačius. O kartą net keturis. Šįmet salačiai kimba panašaus dydžio, sveriantys maždaug tarp 2,2 ir 2,8 kg. Neskaitant mažiukų, kurie irgi entuziastingai smūgiuoja blizges.

Anot Artūro, bent jau šiuo metu salačių žūklėje stebuklus rodo cikados – spininginis masalas, pasižymintis itin aušto dažnio virpesiais ir agresyvumu. Reikia tik atitaikyti salačių skoniui jų formą ir dydį. Žinoma, neatsisako rudnugariai ir tradicinių vartiklių. Kalbant apie vietas, daugiausia juos gaudančių žvejų spiečiasi ten, kur vasarą stovėjo garlaivis.

Kuojos kol kas kimba ne itin didelės – 100-200 g svorio, bet užtat labai intensyviai. Pagauna visi.

Užtat lydekos Nemune beveik visai apstojo kibti. Jei kokia ir pačiumpa masalą, tai iš pačios srovės, upės vidurio. Artūras tai sieja su tuo, kad Nemuno tėkmė plukdo didelį medžių lapų kiekį.

O štai ties Merkine visai tuščia. Salačių visai nėra. Gal jie pakilo upe paskui kuojas, Ne ką geriau sekasi ir ūsoriautojams. Apskritai, šiais metais jų sezonas liūdnas. Tik keli vietiniai galėjo pasigirti, kad šįmet buvo pasikinkę „rėvų arklį“. Užtat pagavo labai stambių egzempliorių.

Karšių žūklės metas šiemet Nemune jau iš tiesų užsidarė. Nebepagauna jų niekas.

Ežeruose, tiesa, daugiau rytais ir vakarais galima pagauti vieną kitą lydeką.

Marijampolė, Vištytis. Balta žuvis kimba „vasaros režimu“ – dideli karšiai, lynai, kuojos užtikrintai kilnoja dugnininkų „beždžionėles“ beveik visose užtvankose ir ežeruose. Tačiau, kaip bebūtų keista daugiau tamsiu paros metu. Dieną žuvų aktyvumas gerokai mažesnis. Naktį neblogai kimba ir sterkai. Pagal naujas taisykles leidus žvejoti ties pačiomis užtvankomis, nemažai žvejų tuo pasinaudojo. Žvejojant Šešupės užtvankose ir naudojant masalui nedidelius moliuskus (vietinių vadinamus „kriauklytėmis“), vietiniai žvejai pagauna 4-7 šimtus gramus sveriančių „babūnių“ – stambių kuojų.

O štai su lydekomis prastai. Nekimba. Pažįstamas Saulius, praeitą savaitgalį savo ežere, bandė pagauti spiningu lydeka, bet per visą dieną a nei barkšt. Neapsikentės net pora skirtulių pastatė, bet taip niekas jais ir nesusidomėjo.

Šakiai. Praeitą savaitgalį teko pačiam žvejoti šio rajono ribose tekančioje Šešupėje, bet jokių lydekų aktyvumo ženklų taip ir nemačiau. Per porą valandų žvejybos pagavome tik ešerių. Salačiai „muša“ sraunumose, šapalai vartosi prie žolynų kaip birželį. Vanduo šiam metų laikui labai žemas, tačiau vandens žolės jau sukritusios. Iš bėdos galima vaikščioti ir krantais. Daugiau apie situaciją šioje upėje galite paskaityti ar pamatyti tekstiniame ir vaizdo reportaže, tad čia nesikartosiu.

Šešupės upė spalio pabaigoje
Šešupės upė spalio pabaigoje
© Dalius Rakutis

Vidurio Lietuva

Kaunas. Nemune, ties senamiesčiu gerai kibusios žuvys šiek pakeitė vietas: žiobriai ir kuojos nuo Aleksoto tilto suplaukė į prie „Akropolio“ esantį kanalą. O šapalai neblogai patiektą su plūdine batoną griebia ties Vytauto bažnyčia.

Lydekos į atšilimą, atrodo, sureagavo neigiamai – Nemune, žemiau Kauno užkimba tik viena kita. Nors karosiukų (masalo lydekoms aut. past.) pardavimai žūklės parduotuvėse ir nemenksta.

Ir toliau tęsiasi lašišų tragedija prie Dubysos žiočių. Atrodo, tuoj lapkritis ir jos turėtų neršti. Bet vis dar nemaži jų būriai stoviniuoja Nemune ir tampa lengvu nesąžiningų žvejų grobiu.

Angirių tvenkinys rudenį
Angirių tvenkinys rudenį
© Dalius Rakutis

Kauno mariose masiškai buvo, ir tikriausia dar yra pakilę karosai. Pasitaiko ir gražių, iki 2 kg ir net daugiau sveriančių lynų. Kadangi šiluma savaitgalį dar laikysis – tikėtina, kad jų aktyvumas išliks. Plėšrūnai, atvirkščiai, netekę apetito. Praeitą šeštadienį mariose dar pusė galo kibo, o štai sekmadienį (ir kas bandė žvejoti šiomis dienomis) – nelabai. Laikas nuo laiko kabinėjasi tik maži sterkiukai ir vienas kitas ešerys. 150 g dryžuotis jau yra priskiriamas prie „didesnių žuvų“.

Šiandien nuo 6 ryto mariose netoli Grabuciškių plūduriuojantis bičiulis iki 13 valandos turėjo tik vieno sterko kibimą. Ir tas pats pusiaukelėje atsipurtė. Valčių mariose daug, bet kažkas kažką (Per 9 valtis – 2 mažus sterkiukas ir vieną ribinio dydžio) sugavo tik ryte, visos prašvitus. Kadangi paskutiniu laiku sterkai geriau kibdavo vakare, tai dauguma dar turi vilties kažką pagauti.

Jonava. Prie Neries, žemiau tilto, kur žūklė nedraudžiama, jau kokia savaitė ar pusantros petys petin stovi plūdininkų minios. Iš esmės gerai kimba tik nelegalūs šapaliukai, tačiau papuola ir viena kita gražesnė kuoja ar geriau įmitęs šapalas. Pavienių salačių „mušimų“ ženklų matyti, tačiau bandantieji juos suvilioti skundžiasi, kad visai nekimba. Jeigu ir pasitaiko, tai tik mažiukų. Nesimato ir praeinančių lašišų. Arba jos jau pakilę Šventąją ir kitus intakus ir saugo „lizdus“ nerštavietėse, arba tiesiog nėra kam kilti.

Šušvė vėlų rudenį
Šušvė vėlų rudenį
© Dalius Rakutis

Vilnius. Kadangi upės „uždarytos“ draudimų, tai dauguma sostinės meškeriotojų persikraustė į gretimų rajonų ežerus. Ką teko girdėti, kad lydekos, tiek velkiautojams, tiek spiningautojams paskutiniu metu kimba prastai. Šiek tiek geresnė situacija su ešeriais, bet vėlgi, kaip sako kolegos iš sostinės – „ne fontanai“.

Rytų ir Šiaurės Lietuva

Utena. Karšiai ežeruose „mirė“. Jau visai nebekimba. Ešeriai „atgulę“. Mažiukai kimba, o didesnis tik vienas kitas pasidomi masalu. Lydekėlos, kaip uteniškiai sako, pasikabina, bet ne masiškai. O kuojelos Šventojoje, arčiau Kavarsko, plūdes nardina nuožmiai, bet smulkios. Vandens temperatūra ežeruose – apie 9 laipsniai. Tiek lydekų, tiek ešerių aktyvumas gali prasidėti kiekvieną dieną. Taip sako mano bičiulio Algio Kalinausko daugiametė patirtis. Gal ir nemeluoja.

Molėtai. Nemažai vietinių meškeriotojų šį savaitgalį dar važiuos karšių. Jie ežeruose dar neblogai kibo, tad šį savaitgalį numatomas jų žūklės sezono uždarymas. Lydekos irgi po truputį kabliojo tiems, kurie bandė jas gaudyti. Ko nepasakysi apie ešerius – dryžiai kažkodėl beveik visai nekimba.

Panevėžys, Kupiškis. Kupiškio mariose valčių tiek, kad reikėtų šviesoforus statyti. Sterkai aktyvūs, bet pagauti imamo dydžio sudėtinga – vyrauja mažiukai. Stambesnių sugauna daugiausia tie , kas gaudo dugninėmis ar skrituliais naktį ant negyvos žuvelės ar jos gabaliuko. Velkiautojai pagauna lydekų geriau, tačiau vėlgi, dydžiais nesigiria. Vyrauja 1-1,5 kg margašonės.

Dubulių tvenkinyje, anot bičiulio Aido – visiškas „šulinys“.. Nevėžio upėje dugninės mėgėjai vis dar sukrapšto vieną kitą didesnį karšioką.

Mažesnėse Panevėžio užtvankose buvo sukilę ešeriai, atakuodami net kuojoms užmautas 2 musės lervas. Lydekų irgi eina pagauti, bet gerokai mažiau ir smulkesnių, nei buvo prieš tai.

Vaikas su ešeriu
Vaikas su ešeriu
© Dalius Rakutis

Zarasai. Lydekos siautėja beveik visur. Pagauna jų žvejojantys Antalieptės mariose, Luodžio, Čičirio ir kituose ežeruose. Netgi ešerius spiningaujantys per dieną šiom žuvims padovanoja po kelis masalus, o lydekos dažnai pastveria ir atima link valties traukiamą dryžuotį. Vienas zarasiškis nusprendė pabandyti pažvejoti ešerius su žiemine meškere. Ir tas vietoj dryžuočio sugebėjo įkabino gražią lydeką. Gal dešimt kartų ją buvo prisivedęs prie valties, bet aštriadantį vis atsikovodavo plono, 0,16 mm monofilamentinio valo atgal. Galų gale vienuoliktas kartas nemelavo – 3,5 kg margašonės atsidūrė valtyje. Lydekos didžiuosiuose rajono ežeruose kimba išimtinai giliai – 16-18 m gyliuose.

Vakarų Lietuva

Klaipėda, Šilutė, Neringa. Jūroje menkės kimba, bet nepasakytum, kad įspūdingai. Vakar žvejojęs Gediminas, plaukęs kažkur link Juodkrantės, sakėsi surinkęs jų normą, bet teko gerokai paieškoti. Randi žuvies simbolį – nuleidi masalą ir pagauni. Kito kibimo nėra – tenka ieškoti toliau. Toks vaizdas, kad žuvies nedaug ir ji išsisklaidžiusi pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Nebuvo ir labai didelių žuvų – visos kilograminės ar kiek didesnės. Kas žvejojo Karklėje, esą pagavo dar prasčiau. Iš kito informatoriaus, Emilio girdėjau, kad tomis dienomis, kai vėjas leido išplaukti, „normas“ susirinko visi.

Visur kitur Pamaryje liūdnoka. Nėra sterkų, nekimba arba beveik nekimba ir ešeriai. Skirvytė, Atmata – plėšrios žuvies požiūriu beveik tuščios. Tik kas kokią lydeką sugauna. Šie metai spiningautojams prasti kaip niekad. Ir net buvę nuosaikūs žvejai, nelinkę tikėti sąmokslo teorijomis, vis dažniau kalba, kad dauguma per marias migruojančių žuvų dienas greičiausia baigia žvejų verslininkų gaudyklėse, kurios už Europos Sąjungos pinigus pirktos žvejybai jūroje, kažkokio gero dėdės dėka „netikėtai“ atsidūrė mariose. Laimė, kad dar yra Latvija – Liepoja, Barta, Venta, kitos upės. Daugumas klaipėdiečių žvejų važiuoja gaudyti ešerių ar sterkų ten. Ten kimba gerai, kaip tokiu laiku įprastai būdavo ir pas mus.

Taigi, ši savaitgalis daugeliui mūsų iš tiesų šį tą žada. O jeigu dar esi meškeriotojas universalas, gaudantis įvairias žuvis, tai netgi ne taip lengva išsirinkti, kur čia šeštadienį ar sekmadienį „uodegą įmerkti“. Taigi, tegaliu palinkėti išmintingo jums pasirinkimo. Svarbiausia nepamirškite, kad, ne pagauta žuvis svarbiausia, o gerai praleistas laikas. Susitiksime prie vandens!

Kablys.lt

Vėgėlių nerštui apsaugoti – draudimas jas žvejoti

2019-12-10 14:44 Pasidalijimų 237 Komentarų 4

Žvejo kalendorius. Gruodis

2019-12-06 10:58 Pasidalijimų 111