Pietų Lietuva

Druskininkai. Nieko gero – vietiniai meškeriotojai dėl to kaltina šokinėjusį lyg kardiogramos eilutę atmosferos slėgį. Nors vandens lygis po liūčių per gerą sprindį ir pakilo – karšiai ir kita žuvis kimba prastai. Tačiau kiek atkuto plėšrūnai – spiningautojams dažniau papuola ešerių, pasitaiko ir viena kita lydekėlė.

Ežeruose vis dažniau girdėti apie pagautus stambesnius ešerius. Dryžuočiai jau susibūrė į didesnius būrius ir vis drąsiau plėšikauja. Palyginus su Nemunu, ežeruose geresnė situacija ir su karšiais. O štai porą savaičių gerai signalizatorius „pypinę“ karpiai akivaizdžiai nurimo. Net ir iš Ilgio ežere vykstančių varžybų girdėti, kad stambiažvyniai „ožiuojasi“.

Alytus, Birštonas. Birštone naktimis vis dar gerai tebekimba karšiai. Geriausias masalas – uodo trūklio lervos. Tamsiu paros metu pasitaiko pagauti pavienių, bet gražesniu sterkų.

karšis

Marijampolė. Užtvankose sujudo ešeriai. Mikromasalų pardavimai žūklės parduotuvėse muša aukštumas, ne vienas, padėję dugninę ar plūdinę, čiumpa spiningėlius. Žinoma, puskaršiai ir kita balta žuvis kimba kaip kibusi toliau. Kas gaudo naktimis sterkus – irgi per daug nesiskundžia. Šešupės vidurupis, nuo Kudirkos Naumiesčio ir žemyn visai nusekęs. Pasak Vytenio Pranckevičiaus : „kur bemesk, visur „salotos“. Net neįdomu“. Tai pat beveik visose vietinėse balose geri kimba „šaudyklės“. Galima pasidžiaugti tik tuo, jog net kaimo žvejai taisykles žino ir žuvis paleidinėja.

Ešerys

Vidurio Lietuva

Kaunas. Kauno mariose vėl pradėjo kibti karšiai. Negali pasakyti kad masiškai, bet po kelias žuvis gaudantys pagauna kaskart. Aukštutinėje marių dalyje sujudo karosai. Pastarieji kol kas vyrauja gana smulkūs, bet kaip sako vyrai, „svarbiausia, kad judesys yra“. Plėšrūnai irgi aktyvesni. Žvejojęs netoli Kruonio berods antradienį bičiulis Mantas sugavo keletą „arti puskilio“, kažkoks monstras sugebėjo atlenkti vobleriuko kabliukus. Bičiulis žvejojo sėkliuose ir gaudė vobleriukais vos 1,5-2 m gylyje. Kas žvejojo minkštaisiais masalais – esą pagavo daug prasčiau. Apie pagaunamus sterkus nieko negirdėjau.

Nemune, žemiau Vilkijos jau pradėjo kibti lydekos ir sterkai. Tiesa, daugiau vakarais. Kabliautojų gretos prie upės, padidėjus visuomenės dėmesiui, sumažėjo ( ar persikraustė kitur). Tad čia galima visai smagiai pažvejoti.

Nemune pačiame mieste beveik neliko kur žvejoti – vien žolės. Neryje savaitės pradžioje lyg ir buvo girdėti apie pagaunamą vieną kitą salatį, tačiau trečiadienį plūstelėjus į upę kanalizacijai, daugiau niekas iš pažįstamų čia žvejoti nebandė.

Jonava. Vanduo žemas, nelabai kas kimba. Populiariausiose lašišinėse vietose būriuojasi jų žūklės entuziastai, bet apie pagavimus negirdėti. Net kabliautojai skundžiasi, kad nėra žuvies. Gerai kimba tik smulkmė – aukšlės, kuojytės, nedideli šapaliokai. Mano bičiulis Virgis, laukdamas lašišų, „stumia laiką“ juos gaudydamas museline.

Vilnius. Ūžtelėjusi trečiadienį liūtis kilstelėjo apie 5 cm Neries lygį ir gerokai atvėsino vandenį. Gal dėl to čia itin suaktyvėjo lydekos ir „apsiramino“ šapalai. Naujo lašišų ir šlakių užėjimo upėje vis dar nėra. Lašišos tamsios, tūno dažniausiai netoli intakų ir norint jas pagauti, reikia gerokai pasistengti. Be to, upėje sunkiau spiningauti, nes srovė neša žoles.

Užtat upeliuose pastarosiomis dienomis galima pastebėti didelių upėtakių kibimo pliūpsnį. Anatolijus Ostapenka sakėsi pagavęs kelis virš 50 cm. Upėtakiai jau atkeliavę į aukštupius. Įdomus dalykas – skirtingai nuo daugelio metų tendencijų, jų kibimo pikas pastaruoju metu yra ne vakare, o vidury dienos. Anatolijus tai sieja su vabzdžiais – apstojus karščiams, jų daugiausia skraido vidurdienį. O vakare staigiai vėstant jų mažėja. Vanduo upeliuose pakilo daugiau – apie 20 cm.

Rytų ir Šiaurės Lietuva

Utena. Karšiai ežeruose praktiškai nustojo kibti, lydekos – dar nepradėjo. Lynų irgi niekas nebegaudo. Pasak Algio Kalinausko, ar dėl to nepagauna, kad lynai nekimba, ar dėl to lynai nustojo kibti, kad niekas jų nebegaudo. Vienintelė paguoda ešeriai ir ešeriokai, kurie tikrai aktyvūs.

Molėtai. Žinios geros – kimba. Sigitas Lukšta prie pora dienų žvejojo Stirniuose- pagavo nemažai ir gražių ešerių. Jo draugai bandė gaudyti lydekas Siesarties ežere – irgi pagavo. Viena buvo apie 5 kg. Nedidelės lydekėlės ir ešeriai aktyvūs beveik visuose ežeruose.

Panevėžys, Kupiškis. Kupiškio mariose gerai kimba ešeriokai iki 150 g. Pasitaiko ir vienas kitas sterkas. Ir tai džiugi – vidurvasario plėšrūnų letargas. Panašu, jau baigiasi. Sterkai pradėjo kibti gilesnėse vietose. Karšiokai taip pat kimba giliau.

Sterkų spiningavimas Kupiškio mariose

Panaši situacija su balta žuvimi ir Dubulių tvenkinyje. Kitur matyti didesnis lydekų pagyvėjimas. Gaudantys naktimis pastarosiomis dienomis pagauna lynų.

Kupiškio marios

Mūšos upė tapusi beveik pieva. Bet radus gilesnę vietą, ją kiek „paravėjus“ ir pajaukinus galima visai neprastai pagauti lynų ir karšių.

Zarasai. Čičirio, Avilio, Luodžio ežeruose ir Antalieptės mariose sujudo ešeriai. Tačiau įdomiausia – skirtingomis dienomis kimba skirtingo dydžio žuvys. Savaitės pradžioje kas pataikė – traukė puskilograminius. Dieną po kibo vien šimtagraminiai. O savaitės viduryje – vyravo maždaug trijų šimtų gramų dryžuočiai. Tad su jais kaip pataikysi.

Gaudant ešerius, pasitaiko pagauti ir vieną kitą lydeką.

Beveik visur gerai kimba karšiai, bet tik tam tikromis valandomis. Pačiuose Zarasų mieste žvejojęs meškeriotojas sakėsi per naktį neturėjęs nė kibimo, o ryte, tarp 8 ir 10 val. su draugu ištraukęs vieną 3 kg, du – po 1,5 ir dar kelis po kilogramą plačiašonius. Po dešimtos karšių kibimą kaip ranka nuėmė, nors dar sėdėjo vyrai iki pietų.

Vakarų Lietuva

Klaipėda, Šilutė. Kuršių marios. Sterkų duobėse echolotai rodo, bet nusistovėjus srovėms, pavyksta pagauti tik vieną kitą. Kalbama, kad nemažai jų įlenda į Baltijos priekrantėse pastatytus tinklus. Tad galima spręsti, kad dalis marių sterkų bandos yra jūroje. Ešeriai kimba beveik visur, bet reikia rasti jų būrį – jie nuolat migruoja. Atmatoje gražių ešerių jau irgi ir gi esama.

Karšiai mariose ir toliau kimba neblogai. Tuo tarpu Nemune lydekos ir sterkai dar „nejuda“. Greičiausia yra per šiltas vanduo, ir reikia didesnio atšalimo. Apie lašišinių žuvų pagavimus Minijoje ir kitose upėse tai pat nėra jokios informacijos. Matyt, dėl žemo vandens lygio žuvis dar ten nemigruoja.

Tokios žinias surinkau iš Lietuvos regionų penktadienio popietę. Gražaus ir žvejingo, o dar geriau – ir žuvingo jums savaitgalio!