Pradėkime tuo Pietų Lietuvos, kur šiuo metu esu pats.
Pietų Lietuva
Druskininkai. Balta žuvis gana aktyvi, o štai su plėšrūnais nėra taip paprasta. Girdėti, kad bičiuliai turėjo vieną kitą įspūdingesnę ešerių žūklę Daugų ežere, kituose gilesniuose apylinkių ežeruose. Seklesiuose, matyt, vanduo dar per šiltas – nei lydekos, nei ešeriai su retomis išimtimis nejuda. Salačių žūklės mėgėjai skundžiasi, jog kažkodėl nepagauna didesnių salačių. Mažiukai kimba neblogai, smūgių per masalą nemažai, bet kas iš to.
Kas „specializuojasi“ Nemune ar ežeruose karšių žūklėje – pagauna. Maišais netraukia, bet plačiašonių kibimas laikosi daugiau mažiau pastovus.
Alytus, Birštonas. Nemunas karšių prasme tuščias. Jeigu kas ir pagauna, tai vos viena kitą. Tačiau ežeruosi jie kimba visai neblogai. Dusioje ir Meteliuose rudeninis ešerių aktyvumas vis dar neprasideda. Jeigu ir pasitaiko pagauti, tai daugiau smulkių dryžuočių.
Marijampolė. Janavo ežere toliau puikiai kimba karosai. Geriausias masalas – pūstas kvietys, kukurūzas, vietinių vadinamas „popkornu“. Taip pat tęsiasi puskaršių, kuojų ir kitų žuvų aktyvumas. Praeitą sekmadienį prasidėjęs lietus neblogai išjudino ir lydekas. Kas tuo metu žvejojo – liko maloniai nustebinti. O štai tą pačią dieną Vilkaviškyje, kurio lietus nepasiekė, plėšrūnų aktyvumo nebuvo visai. Todėl peršasi mintis, kad visoje Lietuvoje trūksta tik gero lietaus, kad lydekos suaktyvėtų.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Kauno mariose žvejoję sterkautojai, ypač tie, kurie žvejoja dažniau pagauna visai neblogai. Daug smulkmės, bet veiksmas yra. Įdomu, kad kiek kalbėjau, visi tvirtina, kad sterkus randa palyginus kaip mariose labai sekliai – 7–8 m gyliuose. Ir tai keista, nes kitais metais tokiu metu jie jau lįsdavo į upės vagą.
Gerai mariose kimba smulkūs ešeriai. Didesnių kažkaip niekas neranda.
Prastoka situacija ir su karšiais. Vienas kitas pasitaiko, tačiau pernai tokiu pačiu laiku juos gaudyti buvo daug smagiau. Matyt, dėl šiltų orų viskas vėluoja.
Nemunas miesto ribose praktiški tuščias. Labai žemas vanduo, žuvies nėra ar ji neaktyvi. Vieną kitą kuoją ar ešerioką iš bėdos galima pagauti., bet šiaip jau verčiau pavažiuoti bent trisdešimt kilometrų žemiau, kur žuvys aktyvesnės.
Jonava. Neryje pagaliau pasirodė lašišos. Vakar čia buvo pagautos bent dvi žuvys – 9 kg patinas ir apie 10 kg patelė. Dar viena lašiša, berods, prieš dvi dienas buvo pagauta ties Čiobiškiu. Upės vandens lygis žemas, tinkamų žūklei vietų nėra daug. Tad nenuostabu, kad žinomiausiose duobėse iki pat vakaro būriuojasi 10–12 spiningautojų „kolūkis“ ir rasti, kur užmesti yra sudėtinga.
Vilnius. Didžioji lašišų karštinė Neryje jau prasidėjo – žvejai plūstelėjo prie upės. Žuvis reguliariai rodosi, bet praktiškai visa tamsi. Stovinti dar nuo liepos mėnesio ir labai įnoringa. Gana neblogai kimba salačiai.
Ežeruose tęsiasi ešerių gaudymas. Tačiau jų aktyvumo laikas labai trumpas.
Šiaurės ir Rytų Lietuva
Ukmergė. Teko girdėti, kad Lėno ežere paskutinėmis dienomis visai neblogaiu kimba lydekos. Ir ne tos, „šaudyklės“, bet tikros lydekos. Apie Šventąją ir geras žūkles ten nieko gero negirdėti. Trūksta vandens.
Molėtai. Sigitas Lukšta sako, kad rajono ežeruose labai prastai kimba. Nepagauna nei spiningautojai, nei karšių žūklės mėgėjai. Kas aktyvesni, tai smulkūs ešeriai. Jų gali pritraukti daug.
Panevėžys, Kupiškis. Kupiškio mariose sterkų ir lydekų gaudytojai jau turi ką veikti ir paprastai grįžta į krantą su „normomis“. Žvejyba nėra lengva – tenka visą dieną „kruvinai“dirbti, bet rezultatą pasieki. O štai su ešeriai prasčiau. Kimba tik „rūkomi“ ešeriai –100–150 g. Ir tų pačių tenka gerokai paieškoti.
Kituose tvenkiniuose irgi suaktyvėjo lydekos.
Bičiulis Aidas Juška, užvakar žvejojęs Jotainių tvenkinyje plūdine, sakė visai smagiai patraukęs karšiokų. Žuvis nėra didelė – vyrauja 300–400 g „sausašoniai“, bet užtat kimba viena po kitos. Panaši sitaucija ir kitose rajono tvenkiniuose. Karšiukai labai aktyvūs. Nelauktai vėl pradėjo kibti lynai.
Zarasai. Puikiai beveik visuose ežeruose kimba ešeriai. Praeitą sekmadienį Švento ežere žvejojęs mano draugas Nikolajus sakęsi pagavęs ir gražesnių – 700–800 g dryžuočių. Kas gaudo karšius – irgi nesiskundžia laimikiais. Tad puikus laikas vykti į šią pusę. Rudeninis žuvų aktyvumas Šiaurės rytų Lietuvoje, panašu, jau įsibėgėjo.
Vakarų Lietuva
Klaipėda. Iš uostamiesčio žinios tos pačios. Sterkų nėra. Vos vienas kitas ekipažas gali pasigirti grįžęs iš marių su sterku. Kita vertus, jeigu jau užkimba, tai paprastai gražus sterkas.
Ešeriai aktyvūs – pagauti galima. Nuo molo, prie vadinamosios II perkėlos vakare tai pat pagauna sterkų ir ešerių. Žinoma, aktyvi ir balta žuvis.
Šilutė. Balta žuvis – karšiai, sazaniukai aktyvūs ir neblogai kimba. Nekalbant jau apie plakius.
Pagėgiai. Gintaras Zaksas, nuvažiavės į Nemuną paspiningauti sakėsi matęs ne vieną lašišos pasirodymą. Pagauti nepagavęas, buvo tik vieną didelę žuvį įkirtęs, kuri po minutės gražios kovos atsikabino. Aišku, neištraukęs nežinai kas – galėjo būti ir didelė lydeka. Bei iš vietinių, gaudančių karšius išgirdęs, kad ir šiame Lietuvos regione šįmet siaučia kabliautojai, atvažiuojantys iš Vilkijos.
Tiek trumpai apie tai, kas kibo Lietuvoje paskutinėmis dienomis. Susitiksime šį kartą Dzūkijos ežeruose!
